STI

Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas pristatė, kaip asmens sveikatos priežiūros paslaugos jo vadovaujamoje įstaigoje buvo teikiamos COVID-19 kontekste. E. Navickas pasakojo, kad pandemijos pradžioje jo įstaigos kolektyvą, kaip ir visus kitus, išgąsdino nežinomybė, eilė besikeičiančių teisės aktų. „Visgi kažkaip susigaudėme ir nusprendėme, kad visi tie vienas kitą papildantys ar vienas kitam prieštaraujantys teisės aktai neturi […]

Onkologė chemoterapeutė doc. dr. Rasa Jančiauskienė aptarė onkologinės pagalbos teikimo ypatumus karantino metu, kilusius iššūkius ir rastus sprendimus bei problemas, kurios dar turėtų būti išspręstos. Apie onkologiją kalbėti svarbu. Amerikos vėžio draugija teigia, kad 41 proc. žmonių per gyvenimą susirgs ir 21 proc. mirs nuo vėžio. Lietuvoje per pastaruosius 20 metų sergamumas vėžiu padidėjo 2,5

Epidemiologas dr. Andrius Kavaliūnas, dirbantis Švedijos Karolinska institute, palygino, kaip su COVID-19 krize tvarkosi Švedija ir Lietuva, bei dalinosi, ko galima pasimokyti iš kaimynų šiaurėje. A. Kavaliūnas teigė, kad švedų pandemijos valdymo plane nėra nieko panašaus į plataus masto visuomenės uždarymus, o daugiausiai dėmesio skiriama aprūpinimui asmens apsaugos priemonėmis, laboratorinių pajėgumų užtikrinimui, visuomenei rekomenduojami akcentai

Farmakologas doc. dr. Rimas Jankūnas kalbėjo apie COVID-19 vakcinų saugumą ir veiksmingumą. Buvęs už vaistų registraciją, klinikinius tyrimus ir farmakologinį budrumą atsakingas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas akcentavo vakcinos registraciją pagrindžiančių klinikinių tyrimų vertę. „Prieš pradedant klinikinį tyrimą, įgaliotoji institucija ir etikos komitetas turi pritarti jo protokolui, kuriame numatoma, kas bus įtraukta, pagal ką

Akušerė-ginekologė prof. dr. Dalia Regina Railaitė pristatė, ką žinome apie virusą, vakcinas ir jų poveikį nėštumo metu. D. R. Railaitė akcentavo, jog svarbiausia yra turėti duomenis Lietuvoje: „Be duomenų ir išsamios jų analizės – kiek sergančių nėščiųjų buvo, kokio sunkumo liga sirgo, kokios aplinkybės buvo, jei išeitys nebuvo geros – sunkiai galime kalbėti apie priemones

Privalomo vakcinavimo nuo Covid teisėtumas Lietuvos teisėje: Europos Žmogaus Teisių Teismo įžvalgos byloje Vavrička ir kiti prieš Čekijos Respubliką Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė skaitė pranešimą „Privalomo vakcinavimo nuo Covid-19 teisėtumas Lietuvos teisėje: Europos Žmogaus Teisių Teismo įžvalgos byloje Vavrička ir kiti prieš Čekijos Respubliką“. Anot advokato, žmonių gyvenimą riboti galima, tačiau tik

Advokatė prof. dr. Liudvika Meškauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad nors informacijos COVID-19 tema yra labai daug ir įvairios, bet atsiranda vis daugiau diskusinių momentų ir neatsakytų klausimų. „Susiduriame ne tik su medicininiais iššūkiais, su Konstitucija prasilenkiančiomis teisinio reguliavimo problemomis, bet ir su neregėta komunikacine krize – infodemija.“ Ji atkreipė dėmesį į kelis svarbius momentus.

Specialiųjų teisinių režimų taikymo teisėtumas pandemijos valdyme. Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis pirmiausiai atkreipė dėmesį į laikmečio paradoksus: „Anksčiau įsivaizdavome, kad pagal Konstituciją teisių ir laisvių turime tiek, kiek jų neriboja valdžia. Dabar teisių ir laisvių turime tiek, kiek suteikia Vyriausybė tuomet, jei atitinkame jos nustatytas sąlygas. Antra, žmogus buvo laikomas sveiku, kol nebuvo požymių, kad