Epidemiologas dr. Andrius Kavaliūnas, dirbantis Švedijos Karolinska institute, palygino, kaip su COVID-19 krize tvarkosi Švedija ir Lietuva, bei dalinosi, ko galima pasimokyti iš kaimynų šiaurėje.
A. Kavaliūnas teigė, kad švedų pandemijos valdymo plane nėra nieko panašaus į plataus masto visuomenės uždarymus, o daugiausiai dėmesio skiriama aprūpinimui asmens apsaugos priemonėmis, laboratorinių pajėgumų užtikrinimui, visuomenei rekomenduojami akcentai – rankų higiena, izoliacija susirgus.
„Švedijos pasirengimo ir plano pagrindinis bruožas, kad tai nėra tik dėmesys į vieną ligą. Tai tvari perspektyva balansuojant ir kitus svarbius fizinės, protinės ir visos visuomenės sveikatos tikslus“, – apibendrino mokslininkas.
A. Kavaliūnas ypatingai akcentavo analizės poreikį ir svarbą. „Kas Lietuvoje matė epidemiologinę analizę, kuri padėtų išskirti grupes, daryti kitas išvadas? Švedijoje tokios buvo jau prieš metus, šiai dienai – jos kur kas detalesnės. Taip pat Švedijoje galime prieiti duomenis apie vakcinų dozes, pranešimus apie šalutinius poveikius, kokie jie – tai pasitikrinti galima apie kiekvieną vakciną“, – teigė A. Kavaliūnas stebėdamasis, kad lietuviškai panašių duomenų rasti nepavyko.
Analizės trūkumo išdava – prasta komunikacija. Kaip pavyzdį, mokslininkas aptarė miskomunikaciją apie kaukes ir retoriškai klausė, ar stebėdami dabartinę pasaulinę situaciją galime sakyti, kad kaukių naudojimas labai padėjo? Mokslininkas taip pat stebėjosi faktų tikrinimu be specialistų pagalbos, kai žurnalistai sprendimus – tiesa ar ne – priima klausimais, dėl kurių nesutaria patys mokslininkai. A. Kavaliūno teigimu, disbalansas žiniasklaidoje yra dėl profesionalios informacijos ir skaidrumo trūkumo.
Epidemiologas taip pat aptarė skirtingus Švedijos ir Lietuvos vyriausybių požiūrius į vaikų grupę. Švedai jau prieš metus stebėjo, kad dauguma vaikų pasižymi lengvais simptomais, ligos plitimas mokykloje atspindi tai, kas darosi visuomenėje, o mokyklų uždarymas reikšmingos įtakos ligos plitimui nei tarp mokinių, nei visuomenėje neturi. Panašias rekomendacijas dabar teikia ir tarptautinės agentūros.
„Kaip Švedija pasiruošė naujiems mokslo metams? Skiria dėmesį rankų higienai, ragina vengti didesnių susibūrimų, užduotis (ką įmanoma) skatinama atlikti lauke, susitikimus su tėvais organizuoti virtualiai ar lauke ir t. t. Apie kaukes, kaupinius, vakcinas nekalbama.“
Jis atkreipė dėmesį į 2020 m. amerikiečių tyrimą, lyginantį mokyklų uždarymą/atidarymą (esant pandemijai) ir tikėtiną gyvenimo trukmę. Uždarius mokyklas prarandama 13,8 mln. gyvenimo metų, tuo tarpu mokykloms esant atidarytoms – 4,4 mln.
Epidemiologas taip pat priminė žinomą studiją, lyginančią šalių taikomas priemones. Ją išanalizavus galima daryti išvadą, kad pandemiją valdyti ir kontroliuoti, kiek tai apskritai įmanoma, galima ir pakankamai liberaliomis priemonėmis.
„Visa tai atsiremia į tą švedišką požiūrį, tvarumą, proporcingumą, demokratiškumą, apgalvojimą, glaudžią vyriausybės ir visuomenės partnerystę, pagrįstą abipusiu pasitikėjimu ir suteikiančią atsakomybę kiekvienam“, – apibendrino A. Kavaliūnas.
♥
Tai tik aciu mokslinkams ir teisinkams
Ačiū! Graudu, jog tokie protai ir sąžinė išvažiavo iš Lietuvos.
Kiek suprantu, LT sekama Švedijos modeliu ir teigiama, kad mokymasis šįais metais vyks tik kontaktinis. Deja, nors rekomendacijos – „ventiliuoti” ar UV lempos – absoliučioje daugumoje LT mokyklų nėra laikomasi, nes tiesiog nėra jokios ventiliacijos! Pasirodo mokyklų ventliacija ar UV yra vos ne tėvų reikalas. Vaikai sėdi nevėdinamose klasės visą dieną su kaukėmis, kurias nešioja kaip nori. Tad turint tokias sąlygas, noras sekti Švedijos pvz. ir išlaikyti kontaktinį ugdymą, yra daugiau nei keistas.
Švedijoje ventiliacija įrengta visose mokyklose. Ir ne tik mokyklose. O Lietuvoje ventiliacijos įrengimu per vasarą turėjo pasirūpinti Švietimo ministerija ir savivaldybės.
Ačiū, Jums už informaciją! ❤️