PSO konvencija dėl pandemijos: kada ir ko galime tikėtis?

2021 m. lapkričio 28 – gruodžio 1 d. vykusioje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) antrojoje specialiojoje sesijoje buvo priimtas sprendimas inicijuoti tarptautinio instrumento, skirto pandemijų prevencijai, pasirengimui reaguoti ir atsakui į jas, parengimą.[1]

Naujieną apie PSO pandemijos konvencijos iniciatyvą vieni sutiko su entuziazmu, o kiti su nerimu. Kyla klausimas, ar tokiu būdu nebus susilpninta valstybių galia  savarankiškai priimti sprendimus visuomenės sveikatos srityje ir ar nebus apribotas valstybių suverenitetas? Kol kas negalime patikimai atsakyti į šį klausimą. Tačiau galime nušviesti patį procesą.

2021 m. gruodžio 1 d. PSO antrojoje specialiojoje sesijoje buvo  priimtas dokumentas „Pasaulis kartu“ („The World Together”)[1], kuriuo buvo įsteigtas tarpvyriausybinis derybinis organas (toliau – TDO)[2], kuris ir turėtų parengti būsimo tarptautinio instrumento projektą.

Dokumente numatoma, kad šio tarpvyriausybinio derybų organo nariais gali būti  visos PSO visos valstybės narės ir asocijuotosios narės, įskaitant ir regionines ekonominės integracijos organizacijas, tokias kaip Europos Sąjunga ar Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Taigi, jame bus atstovaujama valstybės lygmeniu.

PSO dar neapsisprendė dėl būsimo tarptautinio instrumento formos. Sprendimą, ar tai bus konvencija, ar susitarimas, ar kitoks tarptautinis dokumentas, priims TDO, kuris šiandien renkasi į pirmąjį posėdį.

Dokumente nurodoma, kad dėl dokumento formos, t.y. kokių PSO Konstitucijos nuostatų pagrindu bus rengiamas būsimas tarptautinis instrumentas, TDO turi apsispręsti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Labai tikėtina, jog bus pasirinktas tarptautinės konvencijos formatas.

Iki šiol dėl Covid-19 situacijos Jungtinių tautų organizacija (JTO), kurios rėmuose veikia PSO, yra priėmusi keletą specialių[3] ir vieną suvestinę rezoliuciją „Visapusiškas ir koordinuotas atsakas į koronavirusinės ligos (COVID-19) pandemiją“ (A/74).[4] 

PSO rėmuose buvo priimtos dvi rezoliucijos: septyniasdešimt trečiojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimta rezoliucija nr. 73.1 „COVID-19 atsakas“ (2020 m. gegužės 19 d.)[5], o septyniasdešimt ketvirtojoje PSO Asamblėjoje – rezoliucija Nr. 74.7 „PSO pasirengimo ir reagavimo į ekstremalias sveikatos apsaugos situacijas stiprinimas” (2020 m. gegužės 31 d.).[6]

Rezoliucijos yra politinis dokumentas, išreiškiantis JTO ir po jos skėčiu veikiančių organizacijų tokių kaip PSO politinę poziciją, tačiau jose išdėstytos rekomendacijos  šalims narėms nėra teisiškai privalomos.

Todėl septyniasdešimt ketvirtojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje, vykusioje 2021 m. gegužės 24–31 d., ir gimė idėja, jog reikalingas privalomojo pobūdžio (tarptautinės teisės) instrumentas, skirtas reguliuoti globalų atsaką į pandemiją

Tuo tikslu PSO asamblėjoje priimtos rezoliucijos Nr. 74.7 pagrindu buvo įsteigta valstybių narių darbo grupė PSO pasirengimo ir reagavimo į ekstremalias sveikatos apsaugos situacijas stiprinimo klausimais.[7] Jai buvo patikėta įvertinti PSO pandemijos konvencijos, susitarimo ar kitokio tarptautinio instrumento poreikį ir šiuo klausimu pateikti ataskaitą Pasaulio sveikatos organizacijos antrojoje specialiojoje sesijoje. (PSO Asamblėjos 2021 m. gegužės 31 d.  sprendimas Nr. 74(16).[8]

 Labai tikėtina, jog bus pasirinktas tarptautinės konvencijos – tarptautinę bendruomenę labiausiai teisiškai įpareigojančio teisinio dokumento –  formatas.

Pagal PSO Konstitucijos 19 straipsnį Pasaulio sveikatos asamblėjai yra suteikti įgaliojimai priimti konvencijas ar susitarimus visais PSO kompetencijai priklausančiais klausimais.[9] Vienintelis iki šiol pagal 19 straipsnį priimtas dokumentas yra PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencija.[10]. Lietuva ją ratifikavo 2004 m. rugsėjo 28 d.[11]

Tam, kad parengta konvencija būtų patvirtinta, reikia jog PSO Asamblėjos posėdyje jai pritartų du trečdaliai balsų.[12] Konvencija įsigalios konkrečiai valstybei narei tik tada, kai ji priims konvenciją pagal jos Konstitucijoje numatytą procesą.

Konvencija yra tarptautinė sutartis. LR Konstitucija numato, jog ypatingą svarbą turinčias  tarptautines sutartis yra privaloma ratifikuoti, t.y. tam, kad sutartis įsigaliotų, reikalingas įstatymų leidžiamojo organo pritarimas. Pagal LR Konstitucijos 67 straipsnio 1 d. 16 p. Lietuvoje tarptautines sutartis ratifikuoja Seimas.[13] Pagal LR Konstitucijos  138 straipsnį be kitų tarptautinių sutarčių LR Seimas ratifikuoja ir daugiašales arba ilgalaikes ekonomines sutartis.[14] Šią LR Konstitucijos normą detalizuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 str., kuris numato, jog turi būti ratifikuojamos daugiašalės sutartys.

PSO konvencija bus daugiašalė sutartis, kuriai pagal Lietuvoje galiojančią konstitucinę sąrangą bus privaloma pritarti LR Seime.

Pagal PSO Konstitucijos 20 straipsnį, PSO Sveikatos asamblėjai priėmus konvenciją ar susitarimą, kiekviena valstybė narė yra įpareigota per aštuoniolika mėnesių priimti sprendimą dėl Konvencijos priėmimo. Kiekviena narė praėjus šiam terminui privalo pranešti PSO Generaliniam direktoriui apie veiksmus, kurių ėmėsi. Valstybė narė nėra įpareigota Konvencijos priimti, tačiau atsisakymo ją ratifikuoti atveju privalo pateikti PSO generaliniam direktoriui nepritarimo priežastis.[15]

Kol kas nėra aišku, kaip atrodys būsimoji PSO pandeminė konvencija. Tačiau Tarptautinis lyginamosios aplinkosaugos teisės centras  (CIDCE)[16] viešai paskelbė savo koncepciją, kaip būsimoji pandemijos konvencija turėtų atrodyti.[17] Kadangi CIDCE yra nevyriausybinė organizacija, turinti specialaus patariamojo organo prie Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC) statusą, jos parengtas konvencijos projektas gali būti gera indikacija, ko mes visi galime tikėtis iš PSO konvencijos teksto.

Pats procesas, sprendžiant iš PSO dokumento „Pasaulis kartu („The World Together”) vyks gana lėtai. Šiandien vykstančiame Tarpvyriausybinio derybinio organo posėdyje viso labo bus išrinkti atsakingi pareigūnai, susitarta ir nuspręsta dėl TDO darbo metodų ir terminų (darbotvarkės).[18] Antrasis posėdis įvyks 2022 m. rugpjūčio mėn., jame bus galutinai apsispręsta dėl būsimo teisinio instrumento formos. Iki tol bus surengti vieši klausymai, kurių tikslas – surinkti reikalingą sprendimui informaciją. Iki 2023 m. gegužės mėnesio (kada vyks 76-oji PSO Asamblėja) TDO įpareigota pateikti PSO pažangos ataskaitą, o galutinis veiklos rezultatas – būsimos konvencijos projektas – bus svarstomas 77-ojoje PSO Asamblėjoje 2024 m. gegužės mėnesį.

Tokia lėta darbotvarkė sukelia kai kurių JTO rėmuose veikiančių NVO  nepasitenkinimą. Jau mano minėtas Tarptautinis lyginamosios aplinkosaugos teisės centras  (CIDCE) pareiškė, kad techniškai yra įmanoma parengti projektą ir imtis jį svarstyti jau iki 2022 m. gruodžio. Nurodomi du pavyzdžiai:  Konvencija dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją ir Konvencija dėl Pagalbos branduolinės avarijos ar radiologinės avarijos atveju – jos reaguojant į avariją Černobylio atominėje elektrinėje buvo priimtos per penkis mėnesius.

Bet kokiu atveju STI stebi situaciją, o atėjus laikui pateiks ir savo vertinimą.

Kaip parodė Covid-19 pandemija, centralizuotai priimami sprendimai nebūtinai yra pats geriausi. Reakcija į krizes reikalauja lankstumo. Švedijos, savo laiku itin kritikuotos dėl to, kad pasirinko kitokį nei likęs pasaulis Covid-19 pandemijos valdymo modelį, patirtis parodė, kad unifikuotas atsako modelis nebūtinai yra veiksmingiausias.

[1] https://apps.who.int/gb/ebwha/pdf_files/WHASSA2/SSA2(5)-en.pdf

[2]  Intergovernmental negotiating body (INB)

[3] United Nations General Assembly resolutions 74/270 (2020) on global solidarity to fight the coronavirus disease 2019 (COVID-19), 74/274 (2020) on international cooperation to ensure global access to medicines, vaccines and medical equipment to face COVID-19, 74/306 (2020) on comprehensive and coordinated response to the COVID-19 pandemic, 74/307 (2020) on united response against global health threats: combating COVID-19, 75/17 (2020) on international cooperation to address challenges faced by seafarers as a result of the COVID-19 pandemic to support global supply chains, 75/27 (2020) on International Day of Epidemic Preparedness, 75/156 (2020) on strengthening national and international rapid response to the impact of the coronavirus disease (COVID-19) on women and girls and 75/157 on women and girls and the response to the coronavirus disease (COVID-19)

[4] https://undocs.org/A/74/L.92

[5] Recalling resolution WHA73.1 (2020), which requested that the Director-General initiate, at the

earliest appropriate moment, and in consultation with Member States, a stepwise process of impartial,

independent and comprehensive evaluation, and noting that this included using existing mechanisms, as

appropriate, to review experience gained and lessons learned from the WHO-coordinated international

health response to COVID-19

[6] https://apps.who.int/gb/ebwha/pdf_files/WHA74/A74_R7-en.pdf

[7] 1. DECIDES to establish a Member States Working Group on Strengthening WHO Preparedness and Response to Health Emergencies, which is open to all Member States

[8] https://apps.who.int/gb/ebwha/pdf_files/WHA74/A74(16)-en.pdf

“to request the Member States Working Group on Strengthening WHO Preparedness and

Response to Health Emergencies to prioritize the assessment of the benefits of developing a WHO

convention, agreement or other international instrument on pandemic preparedness and response

and to provide a report to be considered at the special session of the Health Assembly referred to

in paragraph 2 of this decision”

[9] https://apps.who.int/gb/bd/PDF/bd47/EN/constitution-en.pdf?ua=1

[10] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.243265?jfwid=-fxdp78ge

[11] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.242752?jfwid=-fxdp78ge

[12]  PSO Konstitucijos 19 straipsnis nenurodo, ar du trečdaliai skaičiuojami nuo posėdyje dalyvaujančių, ar nuo visų šalių narių balsų.

[13] 16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;

[14] 138 straipsnis

Seimas ratifikuoja ar denonsuoja šias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis:

1) dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienų pakeitimo;

2) dėl politinio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis, tarpusavio pagalbos, taip pat su valstybės gynyba susijusias gynybinio pobūdžio sutartis;

3) dėl atsisakymo naudoti jėgą ar grasinti jėga, taip pat taikos sutartis;

4) dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų buvimo ir jų statuso užsienio valstybių teritorijose;

5) dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo universaliose tarptautinėse organizacijose bei regioninėse tarptautinėse organizacijose;

6) daugiašales arba ilgalaikes ekonomines sutartis.

Įstatymuose, taip pat tarptautinėse sutartyse gali būti numatyti ir kiti atvejai, kai Seimas ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.

[15] Each Member undertakes that it will, within eighteen months after the adoption by the Health Assembly of a convention or agreement, take action relative to the acceptance of such convention or agreement. Each Member

shall notify the Director-General of the action taken, and if it does not accept such convention or agreement within the time limit, it will furnish a statement of the reasons for non-acceptance. In case of acceptance, each Member agrees to make an annual report to the Director-General in accordance with Chapter XIV

[16] Tarptautinis lyginamosios aplinkosaugos teisės centras (CIDCE) yra nevyriausybinė organizacija (Prancūzijos mokslinė asociacija, veikianti pagal 1901 m. liepos 1 d. įstatymą), įkurta 1982 m. Limože, Prancūzijoje. Tai aplinkosaugos specialistų organizacija, kurios būstinė yra Limožo universiteto (Prancūzija) Tarpdisciplininių aplinkosaugos teisės, žemės ir miestų plėtros tyrimų centre (CRIDEAU). CIDCE yra nevyriausybinė organizacija, turinti specialaus patariamojo organo prie Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC) statusą. CIDCE, pasitelkdama pasaulinį aplinkos teisės ekspertų tinklą, siekia pažangos planetos apsaugos srityje.

[17] https://www.researchgate.net/publication/358191484_One_Health_-_A_Draft_for_the_World_Convention_on_Pandemics

[18] and to define and agree on its working methods and timelines

© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.

NAUDINGOS NUORODOS

PRENUMERUOKITE NAUJIENLAIŠKĮ!

[wpforms id="2329" title="false"]