Pandemijos valdymas ir STI siūlomi žingsniai (III): savalaikė pagalba besigydantiems namuose

Sveikatos apsaugos ministerijai išsiuntėme trečiąjį pasiūlymo etapą – „Sukurti sistemą, kuri leistų identifikuoti namuose besigydančio pablogėjimą ir laiku pasiūlyti pagalbą“.

Bendraujant su RITS medikais, šeimos gydytojais identifikavome kelias problemas. Pirmiausiai, nėra metodikos, kuri leistų šeimos gydytojui nuolat sekti COVID-19 ligonio būklę ir tuo pačiu racionaliau paskirstyti darbo krūvį, kad jis galėtų skirti laiko ne tik telefoniniams skambučiams, bet ir savalaikiam paciento, kuriam blogėja sveikatos būklė, aptarnavimui. RITS medikai taip pat išsakė pastebėjimą, kad COVID-19 pacientų būklė prastėja nepastebimai ir organizmas iš karto neduoda jokių signalų (pavyzdžiui, plaučiai jau pažeisti, tačiau žmogus vis dar nejaučia dusulio).

Iš to matome, kad turi būti sukurta nuolatinio namuose besigydančio paciento stebėjimo sistema, kuri leistų pacientui ir sveikatos sistemai dirbti kartu siekiant išsaugoti paciento gyvybę. Šio uždavinio įgyvendinimui siūlome imtis tokių priemonių:

  1. Nustačius COVID-19 laboratorinę diagnozę rizikos[1] grupės žmogui, jį nedelsiant (ne vėliau kaip per 24 val.) turi kontaktiniu būdu ištirti gydytojas ir nustatyti klinikinę diagnozę. Nustačius COVID-19 klinikinę diagnozę, tuoj pat (ne vėliau kaip per 5 dienas nuo simptomų pradžios) pasiūlyti atlikti regdanvimabo ar kasirivimabo / imdevimabo infuziją (ligoninėje) arba skirti geriamojo molnupiraviro (namuose).
  2. Sukurti instrukciją, kaip susirgusiam, ne tik rizikos grupėje esančiam žmogui sekti savo sveikatos būseną. Gal net pasiūlyti kasdien pildyti anketą[2], kurioje jis pažymėtų, pavyzdžiui, kūno temperatūros pokyčius, pulsoksimetro parodymus, kosulio intensyvumą ar pan. Anketa galėtų būti pildoma internetu, popieriuje (nemokantiems ar negalintiems naudotis internetu).
  3. Parametrų pokyčius galėtų stebėti šeimos gydytojas ar tam priskirta struktūra, jie galėtų būti naudojami atvykus greitajai medicinos pagalbai ar guldant asmenį į priėmimą.

Įgyvendinus siūlomas priemones:

  1. Rizikos grupei būtų sumažinta rizika susirgti sunkia ligos forma.
  2. Susirgęs asmuo sistemingai sektų kritinius stebėjimo rodiklius reikiamu reguliarumu. Pagal numatytą algoritmą nustatyti, kada reikia kreiptis į šeimos gydytoją, o kada kviesti GMP.
  3. Šeimos gydytojas galėtų automatizuotai gauti informaciją apie paciento būklės pablogėjimą ir laiku reaguoti, o iškvietus GMP jie taip pat galėtų geriau įvertinti situaciją.

Norime atkreipti jūsų dėmesį, kad šio žingsnio įgyvendinimo sėkmė priklausytų nuo sveikatos sistemos ir namuose besigydančio paciento įsitraukimo. Kadangi kiekvienas iš mūsų visų pirma patys esame atsakingi už savo gyvybę, todėl tik teisingas numatytų rodiklių rinkimas apie savo būklę leistų ir sveikatos sistemai tinkamai suteikti pagalbą. Tuo pačiu reikėtų pažymėti, kad tik sveikatos sistemos įsitraukimas ir veiksmingumas leistų tinkamai panaudoti paciento surinktus duomenis.

Primename, kad STI siūlo šiuos žingsnius, kiekvieną iš jų detalizuosime:

Šiai dienai į SAM esame išsiuntę detalius pasiūlymus dėl pirmųjų trijų:

  1. Kuo greičiau identifikuoti sergančius asmenis ir sukurti motyvacinę sistemą, kad jie būtų suinteresuoti izoliuotis. Skaityti visą
  2. Susirgusiam asmeniui iš karto pateikti gydytojų specialistų paruoštas rekomendacijas, kad būtų išvengta neveiksmingos savigydos. Skaityti visą
  3. Sukurti sistemą, kuri leistų identifikuoti namuose nuo COVID-19 besigydančių asmenų sveikatos pablogėjimą ir laiku pasiūlyti pagalbą. Skaityti visą

[1] Rizikos veiksniai:

  • senyvas amžius,
  • nutukimas,
  • širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant hipertenziją,
  • lėtinės plaučių ligos, įskaitant astmą,
  • cukrinis diabetas,
  • lėtinės inkstų ligos,
  • lėtinės kepenų ligos,
  • imunosupresija, pavyzdžiui: gydant vėžį, po kaulų čiulpų ar organų transplantacijos, sergant AIDS, pjautuvo formos ląstelių anemija, talasemija ar ilgai vartojant imunitetą silpninančius vaistus.

[2] Galimas anketos pildymo scenarijus: Galima būtų sergančiajam pasiūlyti pildyti aktualius stebėjimui duomenis (pavyzdžiui, temperatūrą, deguonies prisotinimą kraujyje, pulsą ir kitus aktualius, namų sąlygomis išmatuojamus rodiklius) mobilioje programėlėje. Mobili programėlė, įvertindama fiksuojamus pokyčius (pavyzdžiui, krenta kraujo prisotinimas deguonimi) atitinkamu dažnumu siųstų priminimus fiksuoti aktualius stebėjimui duomenis. Sistema, reaguodama į sveikatos pokyčius, informuotų šeimos gydytoją dėl gydymo plano pakeitimų. Surinktus duomenis populiacijos mastu reiktų įveiklinti dirbtinį intelektą, kuris pagal surinktus parametrus ir ligos istoriją galėtų identifikuoti skirtingų rizikos grupių pavojingas ribas.

 

Visos teisės saugomos ©

NAUDINGOS NUORODOS

PRENUMERUOKITE NAUJIENLAIŠKĮ!

[wpforms id="2329" title="false"]