Pandemijos valdymas ir STI siūlomi žingsniai

Lietuvoje paskiepyta didžiausia populiacijos dalis tarp Rytų Europos šalių, tačiau COVID-19 valdymo situacija yra viena blogiausių, ypatingai pagal perteklinį mirtingumą. Prasidėjo kaltų paieška, o STI tapo vienu iš taikinių. Tačiau STI įsikūrė ne tam, kad „kovotų“ prieš vakcinaciją, o tam, kad padėtų rasti racionalius, mokslu pagrįstus sprendimus, leidžiančius suvaldyti COVID-19 krizę Lietuvoje. Dar iki STI įsikūrimo jo nariai kritikavo nelogiškus Sauliaus Skvernelio vyriausybės sprendimus, kritikuoja ir esamos.

Jau pandemijos valdymo pradžioje STI identifikavo eilę rizikų. Viena iš didžiausių – gyventojams peršama viltis, kad vakcinavimas yra vienintelė, „stebuklinga“ kovos su virusu forma. Antras „magiškas“ ritualas – tai nesertifikuotų, bet kokių ir iš bet ko pagamintų veido dangalų (vadinamųjų kaukių) dėvėjimas.

STI vertino ir iki šiol vertina šiuos faktorius kaip labai rizikingus dėl šių priežasčių:

1. Su tokia pandemija susidūrėme pirmą kartą, o vakcinų ilgalaikis veiksmingumas nėra ištirtas iki galo. Trumpuoju laikotarpiu vakcina padeda sumažinti sunkios ligos tikimybę, tačiau neaišku, kokią įtaką masinė vakcinacija turės ilgalaikėje perspektyvoje. Kas bus, jei bene „vienintelė“ priemonė nepadės įveikti pandemijos arba jos efektas bus trumpalaikis? Gyventojai nusivils, tikėjimas ne tik valdžia, bet ir medicina, gydytojais, mokslu drastiškai kris. Blogiausia, kas gali nutikti – pasitikėjimo ne tik vakcinacija nuo COVID-19, tačiau ir bet kokia kita vakcinacija kritimas. Jeigu kris pasitikėjimas, susitarti ir rasti bendrus sprendimus bus labai sunku.

2. Neracionalūs sprendimai (pavyzdžiui, reikalavimas dėvėti bet kokius veido dangalus tiek patalpose dabar, tiek vaikštant vienam lauke prieš metus) siunčia žmonėms žinią, kad reikalavimai nelogiški, o tai mažina pasitikėjimą ne tik valdžios sprendimais, bet ir teisiniu reguliavimu apskritai.

Bėgant laikui vis aiškiau matosi, kad STI rizikas identifikavo teisingai.

Nuo pirmos įsikūrimo dienos STI siūlė ieškoti sisteminių, kompleksinių, logiškai pagrįstų ir daugumai žmonių suprantamų pandemijos valdymo sprendimų, padedančių ne tik sustabdyti infekcijos plitimą, bet ir atstatyti sutrikusią medicinos sistemos veiklą, kad nenukentėtų Lietuvoje paplitusių ligų (tokių kaip širdies kraujagyslių, vėžio ir kt.) ankstyva diagnostika ir gydymas. Mūsų manymu, būtent tai šiuo metu nulemia didžiulį perteklinį mirtingumą.

Apžvelkime bazinius pandemijų / epidemijų valdymo principus:

  1. kuo greičiau identifikuoti sergantįjį ir sustabdyti infekcijos plitimą nustatant kontaktinius asmenis;
  2. mobilizuoti savanorius, kad jie padėtų valdyti infekcijos plitimą;
  3. kuo greičiau pradėti gydyti sergantį asmenį ir izoliuoti artimai su juo kontaktavusius;
  4. informuoti ir pasitelkti bendruomenę, kad ji suprastų, kokiomis priemonėmis mažinamas ir lėtinamas infekcijos plėtimasis;
  5. klinikinis infekcijos valdymas.

Iš dalies šie principai buvo naudoti pandemijai prasidėjus Lietuvoje, bet gana greitai jie buvo pamiršti ir nebetaikomi. Kviečiame grįžti prie gerai apgalvotų ir logiškai pagrįstų mokslinių-praktinių principų, kurių įgyvendinimas ne tik sugrąžintų pasitikėjimą, bet ir sumažintų mirtingumo rodiklius Lietuvoje.

Siūlome įgyvendinti šiuos žingsnius:

  1. Kuo greičiau identifikuoti sergančius asmenis ir sukurti motyvacinę sistemą, kad jie būtų suinteresuoti izoliuotis.
  2. Susirgusiam asmeniui iš karto pateikti gydytojų specialistų paruoštas rekomendacijas, kad jis neužsiimtų savigyda.
  3. Sukurti sistemą, kuri leistų identifikuoti namuose besigydančio asmens sveikatos pablogėjimą ir laiku pasiūlyti pagalbą.
  4. Nuolat sekti ir daryti palyginamąją analizę, kaip dirba pirminė sveikatos priežiūros grandis. Ieškoti geriausių pavyzdžių ir juos diegti.
  5. Įdėmiai išnagrinėti mirčių reanimacijoje priežastis, keliant klausimą, kodėl Lietuvoje tokia bloga situacija, lyginant su Skandinavijos šalimis.
  6. Organizuoti COVID-19 atraminių ligoninių gydytojams periodinius mokymus pacientų gydymo tobulinimo klausimais, remiantis pagrindinių COVID-19 ligoninių patirtimi.
  7. Visi Sveikatos apsaugos ministerijos ir pavaldžių įstaigų darbuotojai turi būti mobilizuoti darbui „laukuose“, padedant rajonų ligoninėms ir poliklinikoms surasti geriausius sprendimus, netoleruoti „distancinio“ darbo, ypač dabar, kai beveik visi šių įstaigų darbuotojai yra paskiepyti.

Šiandien SAM siūlome pradėti nuo pirmo žingsniokuo greičiau identifikuoti sergantį asmenį ir sukurti motyvacinę sistemą, kad jis būtų suinteresuotas izoliuotis:

  1. Sudaryti sistemą, kad asmuo tik pajutęs pirmuosius simptomus gautų galimybę prioriteto tvarka testuotis per kelias valandas. Jei laisvų vietų nėra, vieta turi būti atlaisvinta užleidžiant simptomų neturinčio asmens testavimo laiką. Įdiegti sistemoje rodiklį, leidžiantį analizuoti, kaip greitai susirgęs asmuo gauna galimybę testuotis. Siekiant išspręsti eilių problemą, atsisakyti profilaktinio testavimo.
  2. Žmonių su simptomais testus laboratorijose įvertinti ir rezultatus į e-sveikatą suvesti prioriteto tvarka.
  3. Pareiga izoliuotis turi galioti nepriklausomai nuo asmens vakcinacijos statuso.
  4. Darbą karščiavimo klinikose organizuoti taip, kad blogai besijaučiantys asmenys (pavyzdžiui, temperatūra > 38° C, dusulys ir kt.) be šeimos gydytojo siuntimo iš karto važiuotų į karščiavimo kliniką ir ten jiems būtų atliktas ne tik testas, bet ir kiti reikalingi tyrimai, leidžiantys įvertinti paciento būklę ir, esant reikalui, jie būtų skubiai transportuojami į gydymo įstaigą.
  5. Nuo registravimosi testui arba kreipimosi į karščiavimo kliniką dienos asmuo turėtų gauti nedarbingumo pažymėjimą, kuris garantuotų 100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką visą ligos laikotarpį. Jeigu pasitvirtina COVID-19 diagnozė, izoliacijos laikotarpiu jam mokėti 110 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką taip motyvuojant laikytis izoliavimo reikalavimų.
  6. Pagal poreikį COVID-19 sergantiesiems (pavyzdžiui, neturintiems artimųjų) organizuoti maisto, vaistų ir kitų būtinųjų priemonių krepšelio tiekimą iki durų valstybės lėšomis, siekiant, kad sergantis asmuo neitų iš namų ir neplatintų ligos.

Visos teisės saugomos ©

PRENUMERUOKITE NAUJIENLAIŠKĮ!

[wpforms id="2329" title="false"]