Penki europarlamentarai gruodžio 8 d. surengė spaudos konferenciją, kuria atsiliepė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen kvietimą diskutuoti dėl ES mastu privalomo skiepijimo nuo COVID-19.
Spaudos konferencijoje kalbėjo Cristian Terheş (Rumunija), Francesca Donato (Italija), Stasys Jakeliūnas (Lietuva), Christine Anderson (Vokietija) ir Ivan Vilibor Sinčić (Kroatija).
Italijoje dvylikamečiai be GP negali įsėsti į autobusą
Francesca Donato papasakojo, kaip gyvenimas atrodo Italijoje, kuri jau ėmėsi privalomo skiepijimo.
„Gyvenu šalyje, kuri jau įgyvendina privalomą skiepijimą. Italijoje vakcinacija yra privaloma visiems sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams, dirbantiesiems mokyklose, universitetuose ir profesinio mokymo įstaigose, kariuomenėje, policijoje bei gaisrininkams. Visi šie darbuotojai yra priversti pilnai skiepytis nuo COVID-19 ir stiprinamosiomis dozėmis, kitu atveju, nepaisant jų imuniteto statuso, jiems gresia neapmokamas nedarbingumas. Išimtis nedaroma net asmenims, kuriems nerekomenduodama skiepytis dėl sveikatos būklės, išskyrus kelis atvejus, dėl kurių nuspręsta remiantis algoritmu“, – pasakojo politikė.
Ji taip pat pristatė, ką tik įvestą super žaliąjį pasą. Jis išduodamas tik skiepytiems ar šešių mėnesių laikotarpiu persirgusiems asmenims ir yra būtinas norint patekti į kavines, teatrus, kino teatrus ir viešuosius renginius. „Jis būtinas visiems, vyresniems nei 12 metų asmenims. Įprastas žalias pasas išduodamas ir mokamo greitojo testo pagrindu ir galioja 48 val. Jis reikalingas norint naudotis viešuoju transportu, patekti į mokyklas ir universitetus, dirbti bet kokioje viešojo ar privataus sektoriaus veikloje, kurioje vakcinacija nėra privaloma. Mano šalyje laisvė pasirinkti gydymą yra paneigiama. Šantažuojant, kad praras darbus, laisvę keliauti ar mokytis, žmonės verčiami pasirašyti sutikimą skiepytis – šis sutikimas nei laisvas, nei informuotas.“
Politikė taip pat priminė apie situaciją keliose kitose šalyse. Pavyzdžiui, Latvijoje neskiepytiems parlamentarams draudžiama balsuoti, Graikijoje visi nesiskiepijantys vyresni nei 60 metų asmenys baudžiami 100 eurų bauda, o Austrija jau nuskambėjo neskiepytųjų lokdaunu, joje taip pat užregistruotas įstatymo projektas, pagal kurį nesiskiepijantys bus baudžiami 7 200 eurų bauda arba įkalinimu iki 6 savaičių.
F. Donato nuomone, ES turėtų atmesti visas privalomo skiepijimo ir neskiepytų asmenų diskriminavimo prielaidas, kaip tai priimdama rezoliuciją padarė Europos Taryba.
Jakeliūnas: „Neįsivaizdavau, kad vėl grįšime į cenzūros ir kontrolės aplinką“
Lietuvoje išrinktas europarlamentaras Stasys Jakeliūnas pasisakymą pradėjo atkreipdamas dėmesį į skleidžiamą baimę ir „PGR testų pandemiją“. Pastebėdamas kompetentingų institucijų abejones dėl testų patikimumo, S. Jakeliūnas sako: „Manipuliuojant statistiniais duomenimis ir baime esame spaudžiami, įskaitant vaikus, skiepytis. Ursula von der Leyen kalba apie diskusiją dėl privalomo skiepijimo, bet mes jau turime prievartinę vakcinaciją.“
Politiko teigimu, dėl šališkos žiniasklaidos ir globalios cenzūros apraiškų beveik nematome mokslininkų debatų vakcinų ir kitais su COVID-19 susijusiais klausimais. „Gimiau tremtyje. Neįsivaizdavau, kad vėl grįšime į cenzūros ir kontrolės aplinką. Nežinau, ar Ursula von der Leyen yra manipuliacijos statistiniais duomenimis ir baime auka, ar manipuliuoja pati. Mokslininkai, kuriais pasitikiu, ir duomenys, kuriuos analizuoju, nerodo, kad reikalinga masinė vakcinacija, ypač vaikams ir jauniems suaugusiesiems. Ši cenzūra pavojinga. Jei ji tęsis, manau, gyvensime pasaulinėje Kinijoje ar pasaulinėje Sovietų Sąjungoje, ar pasaulinėje skaitmeninėje covid žemėje – nesvarbu, kaip tai pavadinsime, bet tai nebėra laisvas pasaulis“, – reziumavo S. Jakeliūnas.
Ch. Anderson: „Nulemsite, ar jūsų vaikai gyvens laisvoje, demokratiškoje visuomenėje“
Christine Anderson iš Vokietijos ragino vietoje sampratos, kas yra „visiškai paskiepytas“ koregavimo, koreguoti suvokimą apie tai, kas yra teisėta valdžia. „Vyriausybės, verčiančios žmones paklusti, nėra nei teisėtos, nei demokratiškos. Tai taip pat nėra susiję su jūsų sveikata. Farmacijos kompanijos jūsų sveikata suinteresuotos tiek pat, kiek ginklų gamintojams rūpi pasaulinė taika. Kai kurie galite sakyti, kad hiperbolizuoju, neteisingai vertinu vyriausybės intencijas. Taip gali būti, bet ar norite rizikuoti, ar galite sau leisti tokį atsainų požiūrį į vyriausybę, atsižvelgiant į tai, ką mes visi galime prarasti? Atsiminkite, kad ir ką nuspręsite, spręsite ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo vaikų ir jų vaikų. Jūsų sprendimas nulems, ar jūsų vaikai gyvens laisvoje, demokratiškoje visuomenėje, ar jie bus stebimi policinės valstybės“, – pabrėžė Ch. Anderson.
Farmacijos kompanijų pažadai neatitinka realybės
Ivan Vilibor Sinčić iš Kroatijos kalbą pradėjo atsakydamas į Ursulos von der Leyen kvietimą diskusijai dėl privalomos vakcinacijos ES mastu. „Ne, jūs negali šių medicininių produktų padaryti privalomais. Kodėl jūs negalite jų padaryti privalomais? Todėl, kad duomenys ir mokslas mums parodė, kad šie produktai yra toli, toli, labai toli nuo to, kas buvo žadėta“, – teigė politikas.
Jis priminė, kad didžiųjų kompanijų atstovai vasarį EP kalbėjo apie 90–95 proc. efektyvumą: „Ką matome po devynių mėnesių? Ką rodo duomenys ir mokslas? Jie rodo kur kas mažesnį efektyvumą ir naudos kainą. Kas yra kaina? Kaina yra šalutiniai poveikiai. Ką apie šalutinius poveikius sako mokslas? Jis sako, kad pranešimų apie nuo šių vakcinų atsiradusius šalutinius poveikius yra daugiau nei dėl visų kitų skiepų per pastaruosius dešimtmečius kartu sudėjus. Turime kvestionuotinos kokybės produktą ir dėl to negalite jo padaryti privalomu. Kuo toliau, tuo labiau jaučiu, kad mūsų konstitucinės teisės ir žmogaus teisės buvo pagrobtos ir kad kas 6–12 mėnesių turime mokėti išpirką, kad jas atgautume. Tai nepriimtina, mūsų teisės yra neliečiamos. Vadinasi, joks pagrobėjas negali jų iš mūsų atimti.“
Europarlamentaras atkreipė dėmesį ir į Slovėnijos Konstitucinio Teismo sprendimą, kol kas nesulaukusį didelio žiniasklaidos dėmesio. Jis sakė: „Ursula von der Leyen sakė, kad skaitmeniniai pasai buvo didelė sėkmė. Na, ši didelė sėkmė vos prieš kelias dienas Slovėnijos Konstitucinio Teismo buvo paskelbta antikonstitucine. Teismas nusprendė, kad Slovėnijos vyriausybės sprendimas, kad į darbą gali eiti tik paskiepyti ir persirgę asmenys, yra antikonstitucinis. Tai puikus įrodymas, kad teisė dar veikia, žmogaus teisės dar veikia, bet turite teikti ieškinius, turite kovoti teisiškai, moksliškai ir visuomeniškai“, – ragino Ivan Vilibor Sinčić.
Europos Sąjunga – tai vieta, kur gerbiamos pamatinės žmogaus teisės?
Cristian Terhes iš Ruminijos priminė, kad Europos Sąjunga – tai vieta, kur gerbiamos pamatinės žmogaus teisės. „Daugybė žmonių iš viso pasaulio nori ir bando čia patekti. Taip yra todėl, kad čia priimamas kiekvienas žmogus, gerbiamos kiekvieno pamatinės teisės – dėl šios priežasties žmonės nebėga į Kiniją ar Rusiją, kur matome diktatūrą ir tironus. Iš ten žmonės bando patekti čia, nes jie siekia laisvės. Tai, ką išgirdome iš EK vadovės, visa tai keičiasi. Tai kėsinimasis į ES šalių suverenumą. Tai problema – EK vadovė kvestionuoja kiekvieno ES piliečio, kiekvieno ES gyvenančio žmogaus pamatines teises. ES institucijos visada ieško kompromisų. Bet kada ES žmonės nubrėš raudoną liniją? Kiek galios norite atiduoti Europos Komisijai – biurokratams, kurių niekas nerinko – spręsti prieš jūsų valią, kad reikia skiepytis, kad galėtum gyventi kaip laisvas pilietis (jei taip galima pavadinti)?“, – svarstė politikas.
„ES sutartyje rašoma, kad ES – laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė. Laisvė nėra abstraktus konstruktas. Laisvė individuali, asmeniška. Vyriausybė negali versti rinktis tarp pasirinkimų A ir B, aš pats turiu nuspręsti. Dabar esame kviečiami diskutuoti apie pamatinių teisių atsisakymą. Kaip galime kalbėti apie saugumą ir teisingumą, jei pažeidžiamos pamatinės piliečių teisės?“, – kritikavo C. Terhes.
Jis taip pat pasidalino įspūdžiais iš neseniai Briuselyje vykusio Laisvės maršo. „Į mitingą atvyko žmonės ne tik iš Belgijos. Atvyko ne tik nesiskiepiję, bet ir pasiskiepiję žmonės. Klausiau jų, ką čia veikia. Man atsakė: „Noriu būti laisvas. Noriu pats priimti sprendimus.“ Noriu padėkoti ugniagesiams, kurie vedė didelę minią. Tačiau prie EK jie buvo sutikti su vandens patrankomis. EK buvo apsupta viela ir policininkų eilėmis. ES tokių vaizdų nesame matę. Mes, rytų europiečiai, jau matėme tai anksčiau, tik ne čia. Mes esame čia ir už jus kovosime“, – pasisakymą baigė C. Terhes.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen apie privalomą skiepijimą ES
Gruodžio pradžioje Ursula von der Leyen, žurnalisto paklausta apie privalomą skiepijimą nuo COVID-19 ES, atsakė: „Mano asmeninė pozicija yra.., turime gyvybes gelbėjančias vakcinas, tačiau jos nebuvo tinkamai naudojamos visur […] Manau, kad suprantama ir tikslinga šią diskusiją vesti dabar. Kaip galėtume paskatinti ir galvoti apie privalomą skiepijimą ES? Apie tai reikia diskutuoti. Tam reikia bendro požiūrio. Tačiau, manau, kad tai yra diskusija, kuri turi vykti.“
Žurnalisto paklausta apie skaitmeninį sertifikatą ir sustiprinančiąją dozę EK vadovė teigė, kad „tai – didelė sėkmė.“ Tam pačiam žurnalistui atkreipus dėmesį, kad skaitmeninis sertifikatas galios devynis mėnesius, kai planuojama, kad vakcinos [vert. past. – vakcinacijos statusas] galios šešis mėnesius, ji pasakė, kad tai – trijų mėnesių lengvatinis laikotarpis, kurį paskiepytiems žmonėms skiria Europos Komisija.
Visos teisės saugomos ©
