Pagaliau sulaukėme ypač svarbių duomenų apie Covid-19 infekcijos pasekmes vaikams iš JK. Tyrimo rezultatai, kurie buvo naujai paskelbti The Lancet žurnale, yra svarbūs, nes šiame tyrime buvo vertinti didelės populiacijos, o ne nedidelės pacientų grupės duomenys.
Ką gi šie rezultatai sako?
“Nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2021 m. vasario 22 d. buvo tirti 258790 5-17 metų amžiaus JK vaikai. Teigiami SARS-CoV-2 testai buvo užregistruoti 6975 vaikams, iš kurių 1912 (666 jaunesniems ir 1246 vyresniems vaikams) buvo galima apskaičiuoti ligos trukmę (nes buvo vertintini simptomai, vert.).
…
Šiame tyrime JK mokyklinio amžiaus vaikų (5-17 metų) duomenis pateikė suaugęs vaiko globėjas. Dalyviai dalyvavo savanoriškai ir naudojosi mobiliąja programėle, kurią kartu sukūrė Zoe Limited ir Londono karališkasis koledžas. Ligos trukmė ir simptomų paplitimas, jų trukmė ir našta buvo analizuojami vaikų, kuriems buvo nustatyti teigiami SARS-CoV-2 testai ir kuriems buvo galima nustatyti ligos trukmę, vertintą bendrai ir jaunesnių (5-11 metų amžiaus) bei vyresnių (12-17 metų amžiaus) vaikų grupėse.
…
Vaikų, sergančių C19, ligos trukmės mediana buvo 6 (3-11) dienos (lentelė); liga buvo trumpesnė jaunesniems nei vyresniems vaikams (5 (2-9) vs 7 (3-12)) dienos.
…
Hospitalizuoti reikėjo 16 jaunesnių ir 21 vyresnių vaikų, sergančių C19.
…
Mūsų grupėje dėmesio sutrikimų, atminties sutrikimų ir nerimo atvejų nebuvo, o prastos nuotaikos ir dirglumo atvejai atitiko ankstesnius mokyklinio amžiaus šalies gyventojų duomenis. Mūsų duomenys nepatvirtina ankstesnių pranešimų apie silpnumą (fatique) ir traukulius; taip pat nebuvo pranešta apie sunkius liekamuosius neurologinius simptomus.
…
Mūsų duomenys patvirtina, kad JK mokyklinio amžiaus vaikams C19 paprastai trunka trumpai ir sukelia mažai simptomų. Kai kuriems vaikams liga trunka ilgiau ir mūsų gauti duomenys patvirtina jų patirtį; tačiau dauguma šių vaikų paprastai laikui bėgant pasveiksta.
Mūsų tyrime pateikiama labai svarbių duomenų, kuriais remiantis galima diskutuoti apie pandemijos poveikį šioje amžiaus grupėje ir pasekmes sveikatos priežiūros išteklių paskirstymui.” [1]
Asmeniškai man šie rezultatai puikiai pagrindžia danų profesorės Christine Stabell Benn nuomonę šiuo klausimu, kuri sako: “Imunitetui naudinga, kad vaikai persirgtų Covid-19.”
“Covid-19 turi būti kuo greičiau pripažinta vaikų liga.”
Taip teigia Pietų Danijos universiteto Globalios sveikatos politikos profesorė ir ilgametė vakcinų tyrinėtoja prof. Christine Stabell Benn. Ji turi ilgametę patirtį, tiriant vakcinų naudą įvairioms gyventojų grupėms [2] ir dėl įvairių priežasčių nemano, kad turėtume pradėti skiepyti vaikus, jaunesnius nei 16 metų.
„Vertindami kiekvieną vaiką atskirai mes, Sveikatos priežiūros tarnyba, tradiciškai neįvedame vakcinų vaikams, nebent nuo tam tikro sunkumo ligų. Laimei, Covid-19 yra labai lengva liga vaikams ir daugumai ji yra besimptomė”, – sako ji ir tęsia: „Tuomet nesilaikome svarbiausio vaikų skiepijimo kriterijaus, t. y. kad liga būtų tam tikro sunkumo. Dar yra antrasis kriterijus – taip pat labai svarbus Sveikatos priežiūros tarnybai. Turi būti aiškiai dokumentais pagrįsta vakcinos nauda ir rizika. Deja, su Covid-19 vakcinomis šiuo metu dar nesame tokioje situacijoje”, – sako profesorė.
Todėl ji nemano, kad yra gerai, kad Europos vaistų agentūra (EMA) davė leidimą skiepyti 12-15 metų vaikus. Danijoje vaikai skiepijami nuo 16 metų, bet ji to taip pat nerekomenduoja.
Ji taip teigia nurodydama, kad „The New England Journal” žurnale paskelbtame tyrime devintojo puslapio lentelėje matome, kad vakcina turėjo rimtų šalutinių poveikių tris kartus daugiau paskiepytų 12-15 metų amžiaus vaikų grupėje, palyginti su kontroline grupe, kuri vakcinos negavo.
Be to, yra ir trečias faktorius, kad vaikai įgyja geresnį imunitetą susirgę natūralia liga, nei pasiskiepiję nuo šios ligos: Covid-19 vakcinose yra tik dalis viruso, vadinamojo spyglio baltymo, gamybos programavimo medžiaga. Taip susiformuoja antikūnai ir imunitetas spyglio baltymui, tačiau 80% viruso yra ne iš spyglio baltymo. Kai natūraliai užsikrečiama visu virusu, susidaro antikūnų prieš visą virusą. Skiepijant įgyjamas tik 20% viruso imunitetas, o jį įgyjant natūraliu būdu – 100% imunitetas.
„Žinome, kad virusams, su kuriais susiduriame būdami vaikai ir jaunuoliai, susiformuoja platus imunitetas. Todėl tuomet, kai mes su juo susiduriame vėlesniame gyvenimo etape, mūsų imuninė sistema į jį reaguoja stipriau ir mes nesusergame rimta liga, o tik peršąlame. Norėčiau, kad koronos liga kuo greičiau taptų vaikų liga. Tai darome leisdami vaikams natūraliai užsikrėsti; taip pat tai darome, kai bendruomenėje cirkuliuoja tam tikras viruso lygis. Taigi retkarčiais reikia sustiprinti savo imuninę sistemą, nes tada, manau, ši liga mūsų daugiau nebevargins”, – sako Christine Stabell Benn, kuri taip pat teigia, kad nereikėtų skiepyti visų gyventojų, nes, jos nuomone, gerai, kad aplinkui sklando tam tikras viruso kiekis, dėl kurio sveikieji natūraliai įgyja patvarų imunitetą.” [3]
ŠALTINIAI:
1. https://www.thelancet.com/action/showPdf…
2. http://www.edctp.org/…/scientific-advisory-…/professor-benn/
3. https://www.bt.dk/…/professor-det-er-godt-for-immuniteten-a…
Loreta Strøm, gyd. kardiologė
„Kol kas dera nepamiršti, kad SKIEPIJANT NĖŠČIĄJĄ, KARTU SKIEPIJAMAS IR VAISIUS, KURIAME JAU ĮJUNGTI SAVO-SVETIMO ATSKYRIMO IR TOLERAVIMO-NETOLERAVIMO FORMAVIMOSI IMUNINIAI MECHANIZMAI. Dar kartą priminsiu, kad į tuos klausimus turi atsakyti ne akušeriai-ginekologai, bet profesionalai imunologai, pirmoje eilėje – profesionalai transplantologai. Šį reiškinį suvokiu ne „mėgėjiškai”, todėl laikau savo pareiga jį priminti nemenkindamas skiepijimo prasmės ir naudos. Šio „įtarimo” pasekmės gali paaiškėti tik gimusiojo ateityje. Medicina reikalauja – PIRMOJE EILĖJE NEPAKENK. Šiuo atveju tam, kuris gims ir reikės gyventi. Tai ne „eilinė sąmokslo teorija“. Labai norėčiau, kad specialistai šiuo atveju pasakytų: tai ištirta, vaisiaus skiepijimas kartu su jo būsima motina jokių pasekmių jo būsimam gyvenimui neturės. Suprantu, kad realių rezultatų tokiai išvadai kol kas nėra, bet reikia patvirtinimo, kad gimusio vaiko gyvenime imuniniam reaktyvumui įtakos vaisiaus skiepijimas kartu su jo motina (nėščiąja) neturi. Tai – ne „sąmokslo teorija”, o imunologijos alfa ir omega.”. Taip, pačiai nėščiajai ir, galimas dalykas, kad vakcinacija ne tik dėl šios pandemijos sukėlėjo NĖRA KENKSMINGA. Bet vakcinos antigenai, paprastai kalbant, atsiradę vaisiuje dar iki gimimo ir pateikti skiepijant vaikus iki 15-18 metų atima iš GIMUSIOJO gebėjimą reaguoti į juos antikūnų sinteze, nes sužadina IMUNINĘ TOLERANCIJĄ. To neaptariant ir formuojama taktika skiepais valdyti pandemiją, bet kiekviena vakcinas sukūrusi ir jas registruojanti firma apsiriboja nuoroda „vyresniems kaip 12 (anksčiau buvo 16) metų”. Jokiuose dokumentuose nenurodoma ši biologinė, o ne komercinė-politinė amžiaus ribojimo priežastis. Imunologams ji aiški.
Dabar visi kalba apie nėščiųjų skiepijimą, galvojant tiek apie nėščiosios, tiek apie būsimo naujagimio sveikatą. „Rimtuose akušerijos-ginekologijos leidiniuose skelbiama vis daugiau duomenų apie tai, kad, lyginant paskiepytas ir neskiepytas moteris, tiek nėštumo eiga, tiek vaisiaus raida, tiek naujagimio gimdymas, tiek naujagimio įvertinimas po gimdymo, visiškai nesiskiria“, – teigė V. Usonis. Neabejoju, kad nėščiųjų skiepijimas tyrinėtas, tyrinėjamas ir bus tyrinėjamas. Bet kol kas dera nepamiršti, kad SKIEPIJANT NĖŠČIĄJĄ, KARTU SKIEPIJAMAS IR VAISIUS, KURIAME JAU ĮJUNGTI SAVO-SVETIMO ATSKYRIMO IR TOLERAVIMO-NETOLERAVIMO FORMAVIMOSI IMUNINIAI MECHANIZMAI. Dar kartą priminsiu, kad į tuos klausimus turi atsakyti ne akušeriai-ginekologai, bet profesionalai imunologai, pirmoje eilėje – profesionalai transplantologai. Šį reiškinį suvokiu ne „mėgėjiškai”, todėl laikau savo pareiga jį priminti nemenkindamas skiepijimo prasmės ir naudos. Šio „įtarimo” pasekmės gali paaiškėti tik gimusiojo ateityje. Medicina reikalauja – PIRMOJE EILĖJE NEPAKENK. Šiuo atveju tam, kuris gims ir reikės gyventi. Tai ne „eilinė sąmokslo teorija“. Labai norėčiau, kad specialistai šiuo atveju pasakytų: tai ištirta, vaisiaus skiepijimas kartu su jo būsima motina jokių pasekmių jo būsimam gyvenimui neturės. Suprantu, kad realių rezultatų tokiai išvadai kol kas nėra, bet bent pasakytų: gimusio vaiko gyvenime imuniniam reaktyvumui įtakos vaisiaus skiepijimas kartu su jo motina (nėščiąja) neturi. Tai – ne „sąmokslo teorija”, o imunologijos alfa ir omega.