2026 m. spalio 2 d. nuo neaiškios kilmės pneumonijos mirė Sibire, Irkutsko kovos su maru tyrimų institute dirbusi 28 metų darbuotoja Darja Šipilova. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad ji galėjo užsikrėsti plaučių maru, galbūt po incidento su sudužusiu mėgintuvėliu.
Maras, kurį sukelia bakterija „Yersinia pestis“, natūraliai paplitęs tarp graužikų Tolimųjų Rytų Sibiro regione. Plaučių maras yra ypač pavojinga šios ligos forma, kuri gali plisti iš žmogaus į žmogų ir per kelias dienas baigiasi mirtimi, jei nedelsiant nepradedamas gydymas antibiotikais.
Rusijos institucijos maro diagnozę paneigė. Oficialiai buvo nurodoma bendruomenėje įgyta, neaiškios kilmės penumonija. Tačiau situacijai suvaldyti buvo pasirinktos neįprastai plataus masto izoliavimo priemones..
Minėtas incidentas gali būti susijęs su Rusijos bakteriologinio ginklo tyrimų programa, skelbia JAV dienraštis The Epoch Times.
Rusijos bakteriologinio ginklo programa
1973–1974 m. Sovietų Sąjunga sukūrė ir finansavo organizaciją „Biopreparat“, kuri vykdė puolamųjų biologinių ginklų tyrimus bei gamybą, prisidengdama civilinės biotechnologijos veikla.
Istoriko Christopherio J. Daviso apžvalgoje[1], paskelbtame CDC žurnale “Emerging Infectious Diseases” aprašomas maždaug 52 įstaigų tinklas, o visos sistemos mastas jos klestėjimo laikotarpiu vertinamas dešimtimis tūkstančių darbuotojų. Juose buvo atliekami tyrimai, skirti genetiškai patogenus, kad juos būtų galima panaudoti kaip bakteriologinį ginklą.
Istorinėje apžvalgoje aptariami bandymai didinti sukėlėjų virulentiškumą, atsparumą antibiotikams, gebėjimą išlikti pasklidus aerozolių pavidalu, taip pat tyrimai, susiję su toksinų gamyba ir skirtingų biologinių savybių derinimu.
1979 m. Sverdlovske, dabartiniame Jekaterinburge, iš karinio biologinių ginklų objekto pasklido juodligės sukėlėjo sporos. Žuvo dešimtys žmonių. Oficialiai tuo metu skelbta, jog žmonės užsikrėte nuo užkrėstos mėsos. Vėlesni moksliniai tyrimai ir išslaptinta informacija susiejo protrūkį su užterštos medžiagos išmetimu iš karinio objekto.[2]
Ar Rusija sustabdė biologinio ginklo programą po Sovietų Sąjungos žlugimo?
1992 m. Borisas Jelcinas paskelbė dekretą, kuriuo nurodyta nutraukti puolamąją biologinių ginklų programą. Vakarų ekspertai ilgą laiką abejojo, ar visos sovietinės karinės programos dalys buvo iš tikrųjų panaikintos.
2025 m. JAV vertinimas, aprašytas akademiniame straipsnyje žurnale Frontiers in Political Science, teigia, kad Rusija modernizuoja dalį iš sovietmečio paveldėtos biologinių ginklų infrastruktūros.
Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas biologinio saugumo srityje
The Epoch Times rašo, jog Rusijos Irkutsko kovos su maru tyrimų institutas, įsikūręs maždaug 150 mylių nuo Rusijos ir Mongolijos sienos, jau seniai bendradarbiauja su Kinijos infekcinių ligų tyrėjais ir valdžios institucijomis.[3]
Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas infekcinių ligų srityje apima:
- bendras pratybas, skirtas pasirengti tarpvalstybiniams infekcinių ligų protrūkiams;
- keitimąsi informacija apie maro ir kitų infekcijų kontrolę;
- bendrus susitikimus, konferencijas ir institucinius susitarimus;
- bendradarbiavimą biologinio saugumo, patogenų tyrimų ir ankstyvo epidemijų nustatymo srityse.
2026 m. rugpjūtį instituto vadovas Sergejus Balachonovas dalyvavo Rusijos ir Kinijos bendrose pratybose Kinijoje, o birželį panašios pratybos vyko Chabarovske. Spalį institutas planavo priimti Kinijos delegaciją konferencijoje apie teritorijų apsaugą nuo maro ir kitų pavojingų infekcijų.
JAV analitinis centras „The Jamestown Foundation“ savo spalio 6 d. ataskaitoje pažymėjo, kad Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo mechanizmai biologinio saugumo srityje tampa vis labiau institucionalizuoti, o jų pobūdis apima ir civilinius, ir karinius aspektus.
Rugsėjo 29 d., tą dieną, kai Šipilova buvo paguldyta į ligoninę, 26-asis Kinijos ir Rusijos sveikatos bendradarbiavimo pakomitetis surengė vaizdo konferenciją su Kinijos Nacionaline ligų kontrolės ir prevencijos administracija, kurioje buvo aptariami užkrečiamųjų ligų prevencijos ir nelaimių medicinos klausimai.
Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas užkrečiamųjų ligų ir biologinio saugumo srityje tiesiogiai kyla iš Kinijos lyderio Xi Jinpingo ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino pareiškimų, kurie 2021 m. pareiškime „paragino plėsti bendradarbiavimą užkrečiamųjų ligų ankstyvojo įspėjimo ir reagavimo, vaistų, diagnostinių reagentų bei vakcinų srityse“, teigiama ataskaitoje.
Taigi kyla klausimas, ar Šipilovos mirtis tėra tragiškas neaiškios kilmės pneumonijos atvejis, ar aplinkybės, kuriomis ji susirgo, atskleis daugiau apie Rusijos biologinių tyrimų sistemą?
Kol kas nėra patvirtintų įrodymų, siejančių šį incidentą su biologinių ginklų kūrimu. Tačiau Rusijos biologinių ginklų programos istorija ir dabartinis Rusijos bei Kinijos bendradarbiavimas biologinio saugumo srityje verčia nerimauti.
[1] Nuclear Blindness: An Overview of the Biological Weapons Programs of the Former Soviet Union and Iraq – Volume 5, Number 4—August 1999 – Emerging Infectious Diseases journal – CDC
[2] Frontiers | Factors in illicit bioweapons programs: case studies of the Soviet Union/Russia and Iraq
[3] Russian Plague Institute Long Worked With China | The Epoch Times
