Ar vaikus skiepyti nuo COVID-19?

Ką rodo duomenys? Visuomenės sveikatos mokslininkai privalo būti sąžiningi dėl to, ką žinome ir ko nežinome.

Vaikams skirtos Pfizer-BioNTech mRNA vakcinos skubaus naudojimo leidimas buvo išduotas remiantis dviem atsitiktinių imčių klinikiniais tyrimais, kuriuose dalyvavo 5–11 ir 12–15 metų vaikai, iš viso 4 528 asmenys. Abiejuose tyrimuose per du mėnesius po antrosios dozės sumažėjo lengvų COVID-19 infekcijų. Vakcinos veiksmingumas jaunesniems vaikams siekė 68–98 proc., o 12–15 metų vaikams – nuo 75 iki 100 proc. (95 proc. patikimumo intervalai).

Šie skaičiai reiškia, kad jei vakcinos apsauga yra, pavyzdžiui, 90 proc., ir jei be skiepų būtų užsikrėtę 100 vaikų, tai 90 iš jų išvengs infekcijos, jei bus paskiepyti, o 10 vaikų vis tiek užsikrės, nors ir bus paskiepyti.

Tačiau iš vakcinos, kuri apsaugo nuo lengvo susirgimo, naudos mažai. Ar vakcina apsaugo nuo sunkios ligos formos, hospitalizacijos ar mirties? Tarp paskiepytųjų tokių atvejų nebuvo nė vieno. Tarp gavusiųjų placebą tokių įvykių taip pat nebuvo.

Taigi iš atsitiktinių imčių tyrimų nežinome, ar COVID vakcinos apsaugo vaikus nuo hospitalizacijos ir mirties. Jie taip pat neparodo, ar apsauga nuo lengvos infekcijos trunka ilgiau nei du mėnesius ir ar vakcina sumažina infekcijos plitimą.

Kadangi atsitiktinės atrankos būdu atliktų tyrimų informacija yra ribota, verta analizuoti stebimuosius tyrimus, vieno iš kurių rezultatai jau yra paskelbti. JAV Niujorko valstijoje iki 2022 m. sausio pabaigos buvo visiškai paskiepyta 23 proc. 5–11 metų vaikų ir 62 proc. 12 –17 metų vaikų. Šie 1,2 mln. paskiepytų vaikų buvo tiriami nuo lapkričio 29 d. iki sausio 30 d., lyginant juos su neskiepytais valstijos vaikais. Štai ką sužinojome iš šio tyrimo, o visi rizikos įverčiai pagrįsti 95 proc. patikimumo intervalais.

• Tyrimas, atliktas Niujorko valstijoje, patvirtina atsitiktinių imčių tyrimų rezultatus – vakcina trumpam laikotarpiui sumažina infekcijos riziką. Per pirmąsias dvi savaites po antrosios dozės vakcinos veiksmingumas nuo infekcijos 5–11 metų vaikams yra 62–68 proc., o 12–17 metų vaikams – 71–81 proc.
• Apsauga nuo infekcijos greitai silpnėja. Penktąją savaitę po skiepijimo vakcinos veiksmingumas nuo infekcijos 5–11 metų vaikams sumažėjo iki 8–16 proc., o vyresniems – iki 48–63 proc. Septintąją savaitę po skiepijimo vakcinos veiksmingumas 12–17 metų vaikams nukrito iki 18–65 proc. Greitas vakcinos efektyvumo mažėjimas buvo stebimas ir suaugusiųjų tyrimuose, nors atrodo, kad vaikams vakcinos veiksmingumas krenta dar sparčiau.
• Septintąją savaitę po antrosios dozės 5–11 metų vaikų grupėje COVID vakcinos veiksmingumas jau yra neigiamas, o neskiepytiems vaikams rizika užsikrėsti yra 29–56 proc. mažesnė nei skiepytiems. Kaip taip gali būti? Tikėtinas paaiškinimas – neskiepyti vaikai užsikrėtė anksčiau nei skiepyti, o apsaugai pasibaigus skiepytiems vaikams kyla didesnė rizika nei neskiepytiems, kurie jau įgijo natūralų imunitetą. Tai reiškia, kad vakcina tik atidėjo užsikrėtimo laiką kelioms savaitėms ar mėnesiams.
• Kaip dėl mirčių nuo COVID-19? Juk tai labai svarbu. Deja, Niujorko tyrime nepateikiami mirtingumo duomenys. Kodėl? Per dvejus pandemijos metus 0–19 metų Niujorko gyventojų išgyvenamumas siekė 99,999 proc. Nepaisant to, kad Niujorke gyvena 3 mln. vaikų, per dviejų mėnesių tyrimo laikotarpį galėjo nebūti pakankamai COVID mirčių, kad būtų galima nustatyti vakcinos veiksmingumą sumažinant mirtingumą. Vis dėlto būtų buvę naudinga suskaičiuoti mirtis, tačiau tyrimo autoriai to nepadarė.
• Tyrimo duomenimis, hospitalizacijos atveju vakcinos veiksmingumas yra didesnis nei infekcijos atveju, ir nors laikui bėgant apsauga taip pat silpnėja, ji mažėja lėčiau nei infekcijos atveju. Pateikti skaičiai reiškia, kad paskiepijus 365 502 penkių–vienuolikos metų vaikus, buvo išvengta maždaug 90 hospitalizacijų. Tai reiškia, kad norint išvengti vienos hospitalizacijos, reikia paskiepyti 4 047 vaikus (12–17 metų grupėje atitinkamai 1 235 vaikus.)

Šiuos skaičius sunku tinkamai interpretuoti dėl keturių priežasčių.

1. Jie grindžiami dviejų mėnesių tyrimo laikotarpiu, o vakcinos turi papildomą naudą ir už šio laikotarpio ribų.
2. Tyrime lyginami paskiepyti vaikai su neskiepytais vaikais, turinčiais arba neturinčiais natūralaus imuniteto nuo ankstesnės COVID-19 Todėl nepakankamai įvertinta vakcinos nauda vaikams, nepersirgusiems infekcija, ir pervertinta nauda vaikams, turintiems natūralų imunitetą nuo infekcijos.
3. Tyrime įtrauktos ne tik hospitalizacijos dėl COVID-19, bet ir hospitalizacijos dėl kitų priežasčių, kai tuo pat metu pasireiškė lengva COVID-19 Vakcina labiau apsaugo nuo hospitalizacijos nei nuo užsikrėtimo, tačiau jei mes tyrime neatskiriame, dėl kokių priežasčių vaikas buvo paguldytas į ligoninę, mes niekaip negalime nustatyti vakcinos efektyvumo dėl hospitalizacijos.
4. Tyrimas buvo atliktas infekcijos piko metu. Todėl dabar, mažesnio infekcijos plitimo laikotarpiu, vakcinos nauda yra mažesnė.

Spręsdami, ar skiepyti vaiką, taip pat turime atsižvelgti į žinomas ir galimas nepageidaujamas reakcijas. Iš CDC vakcinų saugumo duomenų bazės (Vaccine Safety Datalink) žinome, kad Pfizer ir Moderna vakcinos paaugliams ir jauniems suaugusiesiems gali sukelti miokarditą. Dabartiniu vertinimu, rizika patirti miokarditą gresia vienam iš 3 tūkst. arba 8 tūkst. paskiepytų paauglių ir jaunuolių. Moterims rizika yra mažesnė. Taip pat gali būti papildomų dar nežinomų nepageidaujamų reakcijų.

COVID vakcina buvo plačiai naudojama vaikams, neturint patikimos informacijos apie jos veiksmingumą apsaugant nuo hospitalizacijų ir mirties ir negalint atlikti tinkamo vakcinų naudos ir rizikos vertinimo. Šis JAV Niujorko valstijoje atliktas stebimasis tyrimas į dėlionę įtraukia keletą svarbių detalių, tačiau vis dar nežinome, ar nauda nusveria riziką.

Vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dar nesirgo COVID-19, skiepytis yra prasminga. Nors gali būti nežinomų nedidelės rizikos nepageidaujamų reakcijų, mirtingumo rizikos sumažėjimas gerokai nusveria tokią riziką. Vaikų mirtingumo rizika yra labai maža, o žinoma ir dar nežinoma nepageidaujamų reakcijų rizika gali nusverti naudą mažinant hospitalizacijų ir mirčių nuo COVID-19 skaičių, kuris, deja, vis dar nežinomas.