Vakcinų tyrėja: „Negalime matuoti tik tam tikrų rezultatų dalių ir galvoti, kad žinome visą intervencijų poveikį bendrai sveikatai“

Vakcinų tyrėja prof. dr. Christine Stabell Benn teigia, kad praleidome svarbias COVID-19 epidemijos pamokas. Ji ragina atlikti atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus, kad būtų galima įvertinti nespecifinį vakcinų ir kitų su visuomenės sveikata susijusių intervencijų poveikį bendrai populiacijos sveikatai. Kviečiame skaityti interviu su viena žymiausių Danijos vakcinų tyrėjų, metusia iššūkį nusistovėjusiam konsensusui.

Kai kurie Danijos gydytojai yra šališki. Ir dėl to šališkumo gydytojai pernelyg nenoriai praneša apie galimą šalutinį COVID-19 vakcinų poveikį… Galbūt todėl, kad baiminasi sukelti vakcinų baimę gyventojams. Galbūt todėl, kad negali – arba nenori – pripažinti, jog vakcinos ne tik turi įtakos rizikai užsikrėsti atitinkama infekcine liga, bet ir gali paveikti imuninę sistemą, taigi ir bendrą sveikatą bei sergamumą. Tai yra gydytojo pareigų nevykdymas.

Šiuos žodžius ištarė Christine Stabell Benn, gydytoja, Bandim vakcinacijos projekto Bisau Gvinėjoje tyrėja ir Pietų Danijos universiteto profesorė.

„Tačiau tuo pačiu gydantys gydytojai taip pat nesulaukė reikiamos pagalbos iš valdžios institucijų ir politikų, – pabrėžia Ch. Stabell Benn, – Kadangi vakcinos ir apribojimai buvo pradėti taikyti neatlikus tyrimų, kurie galėtų parodyti visą intervencinių priemonių poveikį, o ne tik poveikį COVID-19 ligai. Kurie gali parodyti, ar COVID-19 vakcinos apskritai yra naudingos. O gal jos daro žalą.“

„Mes praleidome svarbias koronos epidemijos pamokas, nes nevykdėme intervencijų ir vakcinų poveikio bendrai sveikatai tyrimų. Kaip mokslininkė, nuo pat pradžių stengiausi pabrėžti, kad turime tirti, kaip mūsų taikytos intervencijos, pavyzdžiui, veido kaukės, masinis testavimas ir vakcinos, veikia bendrą sveikatą. Tokioje šalyje kaip Danija tai galime lengvai padaryti atlikdami grupinius atsitiktinės atrankos tyrimus naudodamiesi gerais Danijos registrais“, – sako Ch. Stabell Benn.

Nespecifinis vakcinų poveikis bendrai sveikatai, sergamumui ir mirtingumui yra Christine Stabell Benn tyrimų sritis. Kaip ji sako: „Tai mano DNR.“

COVID-19 pandemija ją išgarsino. Ji atkakliai kvestionuoja konsensusą ir dabartinį naratyvą. Iš dalies dėl jos pačios, o kartu kadangi pandemija vis labiau įsisiūbuoja, o vakcinoms nebesulaukia tokios sėkmės, kokia buvo ligos pradžioje, atsiranda vis daugiau profesorės šalininkų, ypač socialinėje žiniasklaidoje.

Tačiau koronos epidemija paliko ją politine „bename“, o diskusijų dėl vakcinų aštrumas ir kelių komentatorių bandymai ją įbauginti nustebino.

Nuolankumo pamoka

1993 m. Christine Stabell Benn, būdama Orhuso universiteto antro kurso medicinos studente, nusprendė ištirti, ar galima padidinti tymų vakcinos veiksmingumą, jei vaikams kartu būtų duodama vitamino A papildų.

Nepraėjus nė metams, ji stovėjo 35 laipsnių karštyje sausoje ir dulkėtoje Bisau sostinės gatvėje, pasiruošusi vykdyti Bandim sveikatos projektą vienoje skurdžiausių pasaulio šalių – Bisau Gvinėjoje. Šioje Vakarų Afrikos šalyje mokslininkai nuo 1978 m. stengiasi gerinti visuomenės sveikatą, ypač daug dėmesio skirdami motinoms ir vaikams bei sveikatos intervencijų poveikiui bendrai visuomenės sveikatai.

Jos mokslinių tyrimų projektas parodė, kaip ji ir įtarė, kad vitamino A papildai gali padidinti antikūnų atsaką į tymų vakciną. Tačiau kitose srityse ši stažuotė jaunai medicinos studentei pakeitė gyvenimą.

„Kai pirmą kartą išskridau į Bisau, maniau, kad būsiu klinikinė gydytoja, bet mane įtraukė moksliniai tyrimai. Grįžusi namo ir baigusi savo rotaciją įsitikinau, kad mano sprendimas tapti „savamoksle epidemiologe“ ir atsisakyti specializacijos buvo teisingas“, – medicinos žurnalui Ugeskrift for Læger pasakoja Ch. Stabell Benn iš savo biuro Bisau.

Projekto Bandim Health Project įkūrėjas Peteris Aaby tyrė nespecifinį vakcinų poveikį. Peteris Aaby – antropologas, medicinos mokslų daktaras, 2000 m. apdovanotas Novo Nordisk premija už tymų vakcinos tyrimus. Jo tyrimai be kita ko parodė, kad vakcinos ne tik apsaugo nuo skiepijamos ligos, bet ir turi daug vadinamųjų nespecifinių poveikių ir taip apsaugo nuo kitų ligų. Dėl šio atradimo jis pats ir jo tirtas nespecifinis vakcinų poveikis buvo įtraukti į 2020 m. Nature svarbiausių vakcinų srities pasiekimų sąrašą.

2000 m. Christine Stabell Benn iškėlė hipotezę, kad vitamino A papildai ne tik skatina specifinį antikūnų atsaką į tymų vakciną, bet ir gali skatinti nespecifinį tymų vakcinos ir kitų vakcinų poveikį. Jai tai atrodė tikėtina, nes ji rėmėsi literatūra ir savo bei Bandim projekto tyrimais apie vitaminą A ir nespecifinį vakcinų poveikį.

„Dešimt metų praleidau tikrindama ir tvirtindama šią hipotezę. Vitamino A papildai yra veiksmingi kovojant su vitamino A trūkumu, tačiau paaiškėjo, kad poveikis bendrai sveikatai sąveikauja su nespecifiniu vakcinų poveikiu ir skirtingoms lytims yra skirtingas. Kai kuriais atvejais buvo nustatyta, kad vitaminas A mergaitėms, skiepijamoms DTP vakcina, yra žalingas, nors joms vitamino A trūko“, – aiškina mokslininkė.

„Tai man suteikė nuolankumo jausmą: yra tam tikrų kūno subtilybių, kurių dar nesame išsiaiškinę. Mūsų medicininiai įsivaizdavimai apie tai, kaip turėtų veikti sveikatinimo priemonės, ne visada pasitvirtina, kai tikriname jų poveikį bendrai sveikatai.“

Ši pamoka tapo prizme, per kurią Christine Stabell Benn vėliau ėmė žvelgti į pasaulį.

„Tai pagrindinė mano beveik 30 metų atliekamų tyrimų žinia. Negalime matuoti tik tam tikrų rezultatų dalių ir galvoti, kad žinome ir suprantame visą mūsų intervencijų poveikį bendrai sveikatai. Net jei tai atrodo mediciniškai tikėtina.“

Ji sako, kad nespecifinio poveikio moksliniai tyrimai, iš pradžių buvę spekuliaciniais pasvarstymais, ilgainiui tapo vis labiau pripažįstami. Visai neseniai, 2021 m. vasarą, Nacionalinis alergijos ir infekcinių ligų institutas (NIAID) surengė virtualų seminarą apie nespecifinį vakcinų poveikį. Jo išvadose teigiama, kad yra epidemiologinių ir imunologinių įrodymų, jog vakcinos turi nespecifinį poveikį ir veikia bendrą imuninę sistemą taip, kad gali būti žalingos arba naudingos sveikatai. Tačiau dar daug ko nežinome, pavyzdžiui, apie ląstelinius ir molekulinius imuninius mechanizmus, lemiančius nespecifinį poveikį, ir apie tai, kokį vaidmenį vaidina tokie veiksniai kaip amžius ir lytis.

Korona ir iRNR

Christine Stabell Benn tikėjosi, kad naujosios iRNR vakcinos turės teigiamą nespecifinį poveikį. Jos optimizmas buvo pagrįstas mokslininkų pastebėtu teigiamo ir neigiamo vakcinų poveikio pasiskirstymo modeliu.

Juk tendencija yra aiški. Gyvos, susilpnintos vakcinos turi teigiamą nespecifinį poveikį. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie BCG tuberkuliozės vakciną ir peroralinę poliomielito vakciną, kurių Danijoje buvo atsisakyta prieš 20 metų, ir kurios dabar naudojamos tik mažas pajamas gaunančiose šalyse. Priešingai, neaktyvios vakcinos, pavyzdžiui, DiTeKiPolHib vakcina, regis, susilpnina imuninės sistemos gebėjimą reaguoti į kitus infekcinius agentus – bent jau kurį laiką, kaip teigia Christine Stabell Benn.

Ji aiškina, kad imunologiniu požiūriu gyvosios vakcinos padeda įgimtai imuninei sistemai tapti stipresne ir jautresne, o neaktyvios vakcinos ją susilpnina ir padaro tolerantiškesnę, todėl imuninės ląstelės, liaudiškai tariant, aptingsta.

„Iš pradžių man buvo įdomu, ar organizmas reaguos į iRNR vakcinas taip, kaip reaguotų į gyvą, susilpnintą vakciną. Taip yra dėl to, kad iRNR vakcinos yra sukurtos ir veikia taip, kad priverčia organizmą patį pasigaminti dalį viruso (spyglio baltymą – vert. past.). Todėl tikėjausi, kad iRNR vakcinos gali turėti teigiamą nespecifinį imuninį poveikį“, – sako Ch. Stabell Benn.

„Tačiau, deja, nemanau, kad tam yra kokių nors įrodymų“, – priduria tyrėja.

Kaip jūs tai vertinate?

„Olandų kolegų atlikto nedidelio tyrimo prieš ir po vakcinacijos metu paaiškėjo, kad iRNR vakcinos elgiasi kaip ir inaktyvuotos vakcinos. Tyrimo dalyviams kraujo mėginiai buvo paimti prieš skiepijimą iRNR vakcina ir praėjus 14 dienų po skiepijimo. Iš mėginių buvo paimtos virusais ar bakterijomis stimuliuotos ląstelės ir nustatyta, kad įgimtos imuninės sistemos ląstelės po vakcinacijos tapo labiau „atsipalaidavusios“ ir gamino mažiau citokinų (bioaktyvių medžiagų – vert. past.) nei prieš skiepijimą.

Tačiau tai buvo labai siauras laboratorinis tyrimas, kuriame dalyvavo tik 16 žmonių, todėl akivaizdu, kad jį reiktų pakartoti“, – priduria Ch. Stabell Benn.

Gydytojai yra šališki

Kai 2020 m. lapkritį bendrovės Pfizer/BioNTech ir Moderna paskelbė savo trečiosios fazės tyrimų rezultatus, daugelį pasaulio šalių užplūdo optimizmas ir džiaugsmas dėl didelio vakcinų veiksmingumo. „Sėkmė aplankė mūsų namus.“

Tačiau Christine Stabell Benn pažvelgė ir kitur.

Pažvelgusi į bendro mirtingumo statistiką ji nebuvo sužavėta. Mokslininkė pastebėjo, kad mirčių nuo visų priežasčių skaičius vakcinos grupėje buvo nežymiai didesnis nei placebo grupėje ir kad prie kiekvieno pranešimo apie sunkų nepageidaujamą reiškinį buvo užrašytas tas pats sakinys: „Mažai tikėtina, kad jį sukėlė vakcina.“

„Man tai nėra labai priimtina. Juk naudojant iRNR vakcinas buvo įrodyta, kad dalykai, kurie jums atrodė neįtikėtini, iš tikrųjų yra galimi. Tuo metu niekas negalvojo apie miokarditą, o jei miokarditas būtų galiausiai pasireiškęs trečiosios fazės tyrimo metu, esu įsitikinusi, kad būtų buvę pasakyta, jog tai nesusiję su vakcina.“

iRNR vakcinos vis tiek buvo suleistos milijonams žmonių, o miokarditas pasireiškė kaip retas šalutinis poveikis, ypač jaunesniems vyrams. Ar netrukus neturėsime pakankamai duomenų, kad nerimas nuslūgtų?

„Ne. Nes mes nesužinosime viso intervencijos poveikio bendrai visuomenės sveikatai, kol jis nebus ištirtas tinkamais tyrimais. Ir tai buvo apleista. Minėdama „tinkamus tyrimus“ turiu omenyje atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus, didelius atsitiktinių imčių tyrimus, kuriuose vertinama bendra visuomenės sveikata, o ne tik COVID-19. Nė vienas iš iki šiol atliktų tyrimų neduoda atsakymo į klausimą, koks yra nespecifinis iRNR vakcinų poveikis.“

Be abejo, sveikatos specialistams deklaruota prievolė teikti ataskaitas apie galimas nepageidaujamas reakcijas suteikia tam tikrą saugumą?

„Vakcinų testavimo sistema nėra sukurta taip, kad būtų galima patikrinti nespecifinį vakcinų poveikį imuninės sistemos gebėjimui kovoti su kitomis infekcijomis. Juk nedaugelis gydytojų mano, kad plaučių uždegimas, kuris pasireiškia praėjus trims mėnesiams po skiepijimo, yra kaip nors susijęs su vakcina. Apie tai nebus pranešama kaip apie nepageidaujamą reakciją, o po to, kai vakcinos bus pradėtos naudoti, nebus kontrolinės grupės, su kuria būtų galima šį efektą palyginti. Kalbant apie kitas nepageidaujamas reakcijas, taip pat pastebimas pranešimų pateikimo šališkumas.“

Ką turite omenyje?

„Dalyvaudama diskusijose apie vakcinas, gaunu daug užklausų iš žmonių, patyrusių su vakcinomis susijusias komplikacijas. Žinau, kad yra daug žmonių, kurie mano, jog net ir menkiausias žagsulys kyla dėl vakcinos, tačiau tikrai yra daug gydytojų, kurie nepraneša apie tai, apie ką turėtų pranešti. Pavyzdžiui, kalbame apie pacientus, kuriems po skiepų išsivystė miokarditas, tačiau gydytojas nenorėjo apie tai pranešti, nes troponinas (širdies pažeidimo biomarkeris – vert. past.) nebuvo padidėjęs“, – sako Ch. Stabell Benn.

Prieš tęsdama ji su palengvėjimu atsikvepia:

„Yra daug gydytojų, kurie girdėjo Nacionalinės sveikatos valdybos direktorių sakant, kad iRNR vakcinos yra saugiausios, kokias jis yra matęs savo gyvenime, ir daugeliui gydytojų yra nusistatę prieš pranešimus apie nepageidaujamus reiškinius ir galimą baimę dėl vakcinacijos. Pastebėjau, kad kai kurie gydantys gydytojai yra linkę nepripažinti, kad vakcinos gali turėti šalutinį ir neigiamą nespecifinį poveikį. Tai prieštarauja sustiprintai ataskaitų teikimo prievolei. Tai klaidingas požiūris į vakciną. O nepranešti apie naują ligą po skiepijimo yra profesiniu požiūriu smerktina.“

Didelis aplaidumas

Koronos epidemija išgarsino Christine Stabell Benn. Tiek apie jos tyrimus, susijusius su nespecifiniu vakcinų poveikiu, tiek apie ją kaip asmenybę ir diskusijų dalyvę imta kalbėti plačiau.

Jos socialiniuose tinkluose – ir gerai žinomi užkietėję antivakseriai ir sąmokslo teorijų šalininkai. Tie, kurie laikas nuo laiko komentarų skiltyse užsiima įžeidinėjimais, patyčiomis, pašaipomis ir šiurkščiais kaltinimais. Kartais nukreiptais į jos kolegas gydytojus ir mokslininkus.

Christine Stabell Benn tai žino ir savo Twitter profilyje yra prisegusi žinutę, kad ji blokuos tuos, kurie pasinaudos jos tviterio pranešimais kaip proga užsipulti jos kolegas, įskaitant tuos, kurie dirba vyriausybėje. Nes profesiniai nesutarimai netrukdo abipusei pagarbai. Taip pat ji blokuos tuos, kurie piktnaudžiauja jos tviterio žinutėmis ir teigia, kad SARS-CoV-2 neegzistuoja.

Tačiau ji pati taip pat buvo apkaltinta prisidėjusi prie dezinformacijos skleidimo, nes nepaneigė, kad iRNR vakcinos gali neigiamai paveikti bendrą visuomenės sveikatą. Kyla klausimas, ar tokiu būdu ji prisideda prie skepticizmo dėl skiepų?

Christine Stabell Benn dalijasi kompiuterio grafikais.

„Pažvelkite į juos. Tai Škotijos ir Anglijos duomenys, rodantys, kad bendras mirtingumas – mirtingumas nuo visų priežasčių – visuomenėje padidėja tuo metu, kai pradedama masiškai skiepyti. Tokiomis diagramomis dalijamasi internete, – sako ji ir pabrėžia, – Nesakau, kad mirtingumo didėjimo tendenciją lemia vakcinos. Duomenys nėra pakoreguoti atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip amžius ir gretutinės ligos, be to, didesnį mirtingumą gali lemti daugybė kitų priežasčių, pavyzdžiui, pandemijos metu vėluojama diagnozuoti ir gydyti vėžį bei širdies ir kraujagyslių ligas. Tačiau problema yra ta, kad negalime pasakyti skiepų skeptikams, kurie plačiai dalijasi grafikais, kad mes tai išnagrinėjome ir įrodėme, jog nėra jokio priežastinio ryšio tarp didesnio mirtingumo ir skiepų. Manau, kad būtent kokybiški moksliniai tyrimai ir atsitiktinės atrankos būdu atlikti bandymai turėtų padėti atremti skepticizmą dėl vakcinų.“

Ch. Stabell Benn 2020 m. rudenį ir 2021 m. pavasarį kelis kartus siūlė atlikti atsitiktinės atrankos būdu kontroliuojamus vakcinų tyrimus, kad būtų galima ištirti bendrą vakcinų poveikį visuomenės sveikatai. Pavyzdžiui, ji pasiūlė atlikti atsitiktinių imčių tyrimus su sveikais 20–50 metų žmonėmis, norinčiais pasiskiepyti, kai viena grupė būtų paskiepyta 2021 m. pavasarį, o kita – 2021 m. rudenį. Vėliau būtų galima palyginti bendrą abiejų grupių sveikatą ir mirtingumą.

Pagrindinis valdžios institucijų argumentas galėtų būti tas, kad pandemijos metu neturime laiko visiems šiems tyrimams, nes juk iš tikrųjų gelbėjame danų gyvybes?

„O kas, jei neišgelbėsime tų gyvybių? Ką daryti, jei išteklius skiriame ne tam, kam reikia? O kas, jei – blogiausiu atveju – žmonėms pakenksime? Nemanau, kad tai geras pasiteisinimas, nes nemanau, kad bet kuriuo epidemijos metu, išskyrus pradžią, stovėjome ant „degančios platformos“. Turėjome laiko atlikti atsitiktinių imčių tyrimus, tačiau to nepadarėme, o dabar, kalbant apie vakcinas, jau per vėlu. Manau, kad trūko bendradarbiavimo su mokslininkais, kurie būtų galėję parengti gerus tyrimų protokolus su patikimais duomenimis apie įvairių intervencinių priemonių poveikį sveikatai.“

Teigiama, kad Danija gerai susidorojo su epidemija, nes gyventojai labai pasitiki sveikatos priežiūros institucijomis ir politikais. Ar eksperimentai negali žmonėms kelti didesnio susirūpinimo ir nesaugumo jausmo?

„Tai, kad dėl to žmonės taps nesaugesni, yra nepagrįsta dogma. Nuo pat pradžių buvo skelbiama, kad tai naujas virusas ir kad yra daug neaiškumų. Nemanau, kad kas nors tuo abejojo. Asmeniškai aš manau, kad pasitikėjimo būtų buvę daugiau, jei būtų buvę atvirai pasakyta, kad mes tikriname, ar tai, ką darome, yra veiksminga, kad būtume visiškai tikri, jog nieko nereikalingo jums neprimetame“, – sako Ch. Stabell Benn.

De facto vakcinos jėga

Dėl koronos epidemijos Christine Stabell Benn politine prasme pasijuto bename.

„Paprastai priklausau politinei kairei, tačiau mane pribloškė tai, kad grupė žmonių, kurie, kaip maniau, reiškia solidarumą, mažiausiai palaiko tuos, kuriuos turėtų ginti. Lokdaunai ir apribojimai labiausiai paveikė vaikus ir jaunimą bei skurdžiausius visuomenės narius. Jie buvo socialiai šališki“, – teigia tyrėja.

Prieš tęsdama ji palinksta prie kompiuterio ekrano:

„Man taip pat buvo sunku susitaikyti su de facto egzistuojančia prievarta skiepytis. Aš netapau „žmogumi juodais drabužiais“ (pandeminio protesto grupė Danijoje – vert. past.), taip pat atsisakau kvietimų kalbėti jų demonstracijose. Tačiau „kitoniškumas“, kurį išgyveno neskiepytieji, atveria žaizdas, kurios, abejoju, ar gali užgyti. Sukūrėme grupę žmonių, kurie nesijaučia esą išgirsti ar pastebėti. Ir jie, deja, teisūs, kad nėra jokių mokslinių duomenų, įrodančių, jog skiepijimas būtų naudingesnis jų ir bendrai mūsų visų sveikatai.“

Ch. Stabell Benn sako, kad ji pati nėra skiepų skeptikė. Visai ne. Jos vaikai paskiepyti visomis Danijos vaikų skiepijimo programoje numatytomis vakcinomis ir ji sako, kad yra viena didžiausių tam tikrų vakcinų šalininkių. Dėl jos nuomonės ir požiūrio kai kurie iš labiausiai įsiutusių socialinių tinklų dalyvių ją net vadina „Pharma Bitch“.

„Visiškai pripažįstu, kad yra įrodymų, jog iRNR vakcinos apsaugo nuo sunkios COVID-19 ligos. Tačiau to nereikėtų painioti su mažesnio bendro mirtingumo įrodymais. Ir tai yra svarbu“, – sako mokslininkė.

Ragindama įrodyti [vakcinų] poveikį bendrai sveikatai ilgą laiką tarp gydytojų buvo labai vieniša. Kaip jūs pati įsivaizduojate šį vaidmenį?

„Įsitraukiau į diskusijas, kai pajutau, kad atsirado atsakomybės vakuumas ir kad yra teiginių, kuriuos reikia išsakyti. Tai dariau jausdama atsakomybę, tačiau abejoju, ar tai buvo naudinga mano karjerai. Visą laiką savęs to klausiu. Bet daugiau nenoriu nieko pridurti.“

Ar susidūrėte su neigiama kolegų gydytojų reakcija?

„Ne, nemanau. Jaučiuosi gerbiama medikų sluoksniuose. Daugelis tų, kurie „stovėjo kitoje tvoros pusėje“ kai kurių diskusijų apie COVID-19 metu, yra labai geri kolegos, o keli iš jų – ir mano asmeniniai draugai. Blogiausi buvo ne gydytojai. Juos vadinčiau provakseriais, kurie taip pat religingai pasisako už skiepus, kaip ir prieš skiepus nusiteikę antivakseriai. Tai žmonės, kurie neturi medicininio išsilavinimo ir nėra atviri diskusijų niuansams. Jų buvo nemažai, ir jie bandė mane įbauginti, kad tylėčiau.“

Kaip jie tai padarė?

„Suversdami man atsakomybę dėl antivakserių ir sąmokslo teorijų šalininkų. Jie kaltina mane, nes yra tokių, kurie selektyviai cituoja tai, ką sakau.“

Bet argi jums nedaro jokio poveikio, kai daugelis jūsų kolegų galvoja kitaip nei jūs?

„Moksliniai tyrimai turi būti paremti duomenimis ir įrodymais. Tai neturėtų būti kova dėl pritariančių balsų skaičiaus. Mane įtikins duomenys, bet manęs neįtikins nuomonė vien todėl, kad ją turi dauguma žmonių. Jei kiekvieną kartą spręstų dauguma, Galilėjus niekada nebūtų galėjęs apginti tiesos teigdamas, kad Žemė skrieja aplink Saulę, o ne atvirkščiai.“

© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.

NAUDINGOS NUORODOS

PRENUMERUOKITE NAUJIENLAIŠKĮ!

[wpforms id="2329" title="false"]