Šiuo metu reikšmingą susirgusiųjų ir net mirusiųjų dalį sudaro pilnai paskiepyti žmonės. Sveikatos teisės instituto (STI) ekspertai nuo pat pradžių įspėjo apie rizikas, kurios laukia, jei visos epidemijos valdymo idėjos bus pagrįstos tik skubiu masiniu skiepijimu. Dar pavasarį mūsų ekspertai siūlė atidėti vakcinavimą vasaros pabaigai, nes matė riziką, kad per ankstyvas vakcinavimas beprasmiškai išeikvos sužadintą imunitetą ir virusinio sezono metu jis gali būti nepakankamas. Mūsų situacijos vertinimas, kad vakcinų efektyvumas bus trumpalaikis (panašiai kaip nuo gripo), buvo teisingas, nors buvo plačiai tikinama, kad skiepai turės ilgametį efektyvumą (kaip skiepai nuo poliomielito, raupų, kokliušo ir pan.)
Dėl šios neteisingos, moksliniais tyrimais nepagrįstos idėjos daugelis vakcinuotų Lietuvos gyventojų šį rudenį patyrė psichologinį šoką – jiems žadėjo, kad jie nesirgs, o dabar jie serga. Emocinę būseną pablogina ir tai, kad dėl pasirinkto gąsdinimo mirtimi kurso daugelis jaučia silpnesnę ar stipresnę mirties baimę.
Turint omenyje, kad sergama jau antrus metus, blogiausia, kad susirgę žmonės palikti savigydai. Į poliklinikas prisiskambinti labai sunku, karščio klinikos ir kabinetai yra ne visur, o jų veikimo principas žmonėms neaiškus. Deja, dažnai konsultacijos telefonu nematant paciento, neatliekant reikiamų tyrimų labiau panašėja į būrimą iš kavos tirščių nei į gydymą.
Dalinamės pastarųjų savaičių tipiniu pavyzdžiu iš Vilniaus. Aštuoniasdešimt dviejų metų pilnai vakcinuotas vyras, turintis širdies problemų, susirgo COVID-19, temperatūra 39°C. Šiaip ne taip prisiskambinus šeimos gydytojui, jis liepia atvykti. Atkreipkite dėmesį – temperatūra 39°C. Kitą dieną nuvykus atliekami testai, nustatomas COVID-19 ir liepiama kitą dieną pakartotinai atvykti rentgenui. Nepamirškite – asmens temperatūra 39°C. Po rentgeno diagnozuojamas plaučių uždegimas, išrašomi antibiotikai ir pasiūloma kitą dieną nuvykti į vaistinę, nusipirkti vaistų. Visa tą laiką sunkiai sergantis vyras ne tik turi vaikščioti į gydymo įstaigas, bet ir gali platinti virusą visiems aplinkui. Kaip esant tokiai sistemai galima tikėtis suvaldyti viruso plitimą?
Kitas atvejis. „Mes esame penkių asmenų šeima. Aš ir vaikai sirgome lengva COVID-19 forma, sloga, o vyrui buvo sunkiau, liga prasidėjo su 37,7°C temperatūra ir kosuliu. Gavęs teigiamą PGR testo atsakymą jis susisiekė su savo daktare, kuri skyrė gydymą – gerti arbatėles, o kai bus blogai, kviesti greitąją. Kai kosulys paūmėjo, o temperatūra nekrito, vėl pats vyras turėjo skambinti, prašyti tyrimų, prašyti antibiotikų. Paprašius antibiotikų, juos išrašė, paskyrė kraujo tyrimą ir plaučių rentgeną, bet kur jį pasidaryti – nežinia. Daktarė pasiūlė skambint į Antakalnį, kur artimiausias laikas rentgenui – po daugiau nei mėnesio. Visa laimė, kad vyrui nukrito temperatūra, ir apskambinus pusę miesto, Baltijos Amerikos klinika pasiūlė užsirašyti rentgenui Afidėjoje. Rentgeno atsakymo teko laukti keturias dienas, per tą laiką – vėl jokio gydymo, jokios apžiūros, tiesiog laukimas. Po tyrimo paaiškėjo, kad vyrui – abiejų plaučių uždegimas. Vėlgi, daktarė nepriima gyvai, susisiekti sunku, bet pavyksta prisiskambinti ir išsireikalauti antibiotikų plaučių uždegimui gydyti. Po dešimties dienų kurso vėl neaiški situacija, daktarė VIS DAR nepriima, konsultuoja telefonu. Bet vyras tiesiog po tokios telefoninės konsultacijos nuvažiavo į polikliniką ir pareikalavo apžiūros, kad patvirtintų pasveikimą.
Tad toks tas gydymas – per nuotolį ir pastoviai visko reikalaujant savo ruožtu. Ir dar su sėkmės faktoriumi, kad pavyko rasti, kas padaro rentgeną ir aptikti plaučių uždegimą. Kitu atveju nežinia, kuo tai būtų pasibaigę. Ko gero, taip, kaip daugeliui žmonių, kurie arba neturi drąsos, ar jėgų, ar kuriems nepavyksta surasti pagalbos laiku… Tad po šios asmeninės patirties dar labiau įsitikinome, kad žmonės miršta ne nuo COVID-19. Žmonės miršta nuo nuotolinio gydymo ir nepriežiūros.“
STI dar nėra sulaukęs Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymo į pirmą mūsų pasiūlymą (kuo greičiau identifikuoti sergančius asmenis ir sukurti motyvacinę sistemą, kad jie būtų suinteresuoti izoliuotis), tačiau šiandien kreipiamės į SAM detalizuodami antrą iš septynių savo siūlomų žingsnių – susirgusiam asmeniui iš karto pateikti gydytojų specialistų paruoštas rekomendacijas, kad būtų išvengta neveiksmingos savigydos:
- Susirgusiam asmeniui iš karto pateikti gydytojų specialistų paruoštas rekomendacijas. Siūlome išdirbti ir visais kanalais kuo aktyviau viešinti gydymosi namuose schemą bei paaiškinimą, kaip pačiam sekti savo būseną.
- Sukurti sistemą, kur asmuo, kurio būsena viršija nustatytus kriterijus, galėtų apie tai pranešti, kad būtų kuo greičiau ištirtas. Pavyzdžiui, Norvegijoje yra 24 val. dirbantys kabinetai, klinikos („Legevakt“), kur atvykęs pacientas ištiriamas ir nukreipiamas arba į ligoninę, arba namo.
- Siūlome apsvarstyti specialistų brigadas, kurios galėtų aplankyti pacientą namuose. Taip pat siūlome sergantiesiems išdalinti deguonies kraujyje prisotinimą matuojančius prietaisus – pulsoksimetrus su instrukcija, kaip matuoti ir kada kreiptis pagalbos.
- Skelbti sąrašą telefonų numerių, kur galima paskambinti:
- kad skubiai pristatytų vaistus, maistą;
- kur paskambinti, jei apima baimė ar panika;
- kur paskambinti, jei nėra kam pasirūpinti vaikais, gyvūnais.
Esame įsitikinę, kad tai ypatingai svarbu, kai žmonėms yra sukelta stipri ligos baimė.
Primename, kad STI siūlo šiuos žingsnius, kiekvieną iš jų detalizuosime:
Visos teisės saugomos ©
