PSO konvencija dėl pandemijos: kada ir ko galime tikėtis?

Naujieną apie PSO pandemijos konvencijos iniciatyvą vieni sutiko su entuziazmu, o kiti su nerimu. Kyla klausimas, ar tokiu būdu nebus susilpninta valstybių galia  savarankiškai priimti sprendimus visuomenės sveikatos srityje ir ar nebus apribotas valstybių suverenitetas? Kol kas negalime patikimai atsakyti į šį klausimą. Tačiau galime nušviesti patį procesą.

2021 m. gruodžio 1 d. PSO antrojoje specialiojoje sesijoje buvo  priimtas dokumentas „Pasaulis kartu“ („The World Together”)[1], kuriuo buvo įsteigtas tarpvyriausybinis derybinis organas (toliau – TDO)[2], kuris ir turėtų parengti būsimo tarptautinio instrumento projektą.

Dokumente numatoma, kad šio tarpvyriausybinio derybų organo nariais gali būti  visos PSO visos valstybės narės ir asocijuotosios narės, įskaitant ir regionines ekonominės integracijos organizacijas, tokias kaip Europos Sąjunga ar Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Taigi, jame bus atstovaujama valstybės lygmeniu.

PSO dar neapsisprendė dėl būsimo tarptautinio instrumento formos. Sprendimą, ar tai bus konvencija, ar susitarimas, ar kitoks tarptautinis dokumentas, priims TDO, kuris šiandien renkasi į pirmąjį posėdį.

Dokumente nurodoma, kad dėl dokumento formos, t.y. kokių PSO Konstitucijos nuostatų pagrindu bus rengiamas būsimas tarptautinis instrumentas, TDO turi apsispręsti iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Labai tikėtina, jog bus pasirinktas tarptautinės konvencijos formatas.

Iki šiol dėl Covid-19 situacijos Jungtinių tautų organizacija (JTO), kurios rėmuose veikia PSO, yra priėmusi keletą specialių[3] ir vieną suvestinę rezoliuciją „Visapusiškas ir koordinuotas atsakas į koronavirusinės ligos (COVID-19) pandemiją” (A/74).[4] 

PSO rėmuose buvo priimtos dvi rezoliucijos: septyniasdešimt trečiojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimta rezoliucija nr. 73.1 „COVID-19 atsakas“ (2020 m. gegužės 19 d.)[5], o septyniasdešimt ketvirtojoje PSO Asamblėjoje – rezoliucija Nr. 74.7 „PSO pasirengimo ir reagavimo į ekstremalias sveikatos apsaugos situacijas stiprinimas” (2020 m. gegužės 31 d.).[6]

Rezoliucijos yra politinis dokumentas, išreiškiantis JTO ir po jos skėčiu veikiančių organizacijų tokių kaip PSO politinę poziciją, tačiau jose išdėstytos rekomendacijos  šalims narėms nėra teisiškai privalomos.

Todėl septyniasdešimt ketvirtojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje, vykusioje 2021 m. gegužės 24–31 d., ir gimė idėja, jog reikalingas privalomojo pobūdžio (tarptautinės teisės) instrumentas, skirtas reguliuoti globalų atsaką į pandemiją

Tuo tikslu PSO asamblėjoje priimtos rezoliucijos Nr. 74.7 pagrindu buvo įsteigta valstybių narių darbo grupė PSO pasirengimo ir reagavimo į ekstremalias sveikatos apsaugos situacijas stiprinimo klausimais.[7] Jai buvo patikėta įvertinti PSO pandemijos konvencijos, susitarimo ar kitokio tarptautinio instrumento poreikį ir šiuo klausimu pateikti ataskaitą Pasaulio sveikatos organizacijos antrojoje specialiojoje sesijoje. (PSO Asamblėjos 2021 m. gegužės 31 d.  sprendimas Nr. 74(16).[8]

 Labai tikėtina, jog bus pasirinktas tarptautinės konvencijos – tarptautinę bendruomenę labiausiai teisiškai įpareigojančio teisinio dokumento –  formatas.

Pagal PSO Konstitucijos 19 straipsnį Pasaulio sveikatos asamblėjai yra suteikti įgaliojimai priimti konvencijas ar susitarimus visais PSO kompetencijai priklausančiais klausimais.[9] Vienintelis iki šiol pagal 19 straipsnį priimtas dokumentas yra PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencija.[10]. Lietuva ją ratifikavo 2004 m. rugsėjo 28 d.[11]

Tam, kad parengta konvencija būtų patvirtinta, reikia jog PSO Asamblėjos posėdyje jai pritartų du trečdaliai balsų.[12] Konvencija įsigalios konkrečiai valstybei narei tik tada, kai ji priims konvenciją pagal jos Konstitucijoje numatytą procesą.

Konvencija yra tarptautinė sutartis. LR Konstitucija numato, jog ypatingą svarbą turinčias  tarptautines sutartis yra privaloma ratifikuoti, t.y. tam, kad sutartis įsigaliotų, reikalingas įstatymų leidžiamojo organo pritarimas. Pagal LR Konstitucijos 67 straipsnio 1 d. 16 p. Lietuvoje tarptautines sutartis ratifikuoja Seimas.[13] Pagal LR Konstitucijos  138 straipsnį be kitų tarptautinių sutarčių LR Seimas ratifikuoja ir daugiašales arba ilgalaikes ekonomines sutartis.[14] Šią LR Konstitucijos normą detalizuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 str., kuris numato, jog turi būti ratifikuojamos daugiašalės sutartys.

PSO konvencija bus daugiašalė sutartis, kuriai pagal Lietuvoje galiojančią konstitucinę sąrangą bus privaloma pritarti LR Seime.

Pagal PSO Konstitucijos 20 straipsnį, PSO Sveikatos asamblėjai priėmus konvenciją ar susitarimą, kiekviena valstybė narė yra įpareigota per aštuoniolika mėnesių priimti sprendimą dėl Konvencijos priėmimo. Kiekviena narė praėjus šiam terminui privalo pranešti PSO Generaliniam direktoriui apie veiksmus, kurių ėmėsi. Valstybė narė nėra įpareigota Konvencijos priimti, tačiau atsisakymo ją ratifikuoti atveju privalo pateikti PSO generaliniam direktoriui nepritarimo priežastis.[15]

Kol kas nėra aišku, kaip atrodys būsimoji PSO pandeminė konvencija. Tačiau Tarptautinis lyginamosios aplinkosaugos teisės centras  (CIDCE)[16] viešai paskelbė savo koncepciją, kaip būsimoji pandemijos konvencija turėtų atrodyti.[17] Kadangi CIDCE yra nevyriausybinė organizacija, turinti specialaus patariamojo organo prie Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC) statusą, jos parengtas konvencijos projektas gali būti gera indikacija, ko mes visi galime tikėtis iš PSO konvencijos teksto.

Pats procesas, sprendžiant iš PSO dokumento „Pasaulis kartu („The World Together”) vyks gana lėtai. Šiandien vykstančiame Tarpvyriausybinio derybinio organo posėdyje viso labo bus išrinkti atsakingi pareigūnai, susitarta ir nuspręsta dėl TDO darbo metodų ir terminų (darbotvarkės).[18] Antrasis posėdis įvyks 2022 m. rugpjūčio mėn., jame bus galutinai apsispręsta dėl būsimo teisinio instrumento formos. Iki tol bus surengti vieši klausymai, kurių tikslas – surinkti reikalingą sprendimui informaciją. Iki 2023 m. gegužės mėnesio (kada vyks 76-oji PSO Asamblėja) TDO įpareigota pateikti PSO pažangos ataskaitą, o galutinis veiklos rezultatas – būsimos konvencijos projektas – bus svarstomas 77-ojoje PSO Asamblėjoje 2024 m. gegužės mėnesį.

Tokia lėta darbotvarkė sukelia kai kurių JTO rėmuose veikiančių NVO  nepasitenkinimą. Jau mano minėtas Tarptautinis lyginamosios aplinkosaugos teisės centras  (CIDCE) pareiškė, kad techniškai yra įmanoma parengti projektą ir imtis jį svarstyti jau iki 2022 m. gruodžio. Nurodomi du pavyzdžiai:  Konvencija dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją ir Konvencija dėl Pagalbos branduolinės avarijos ar radiologinės avarijos atveju – jos reaguojant į avariją Černobylio atominėje elektrinėje buvo priimtos per penkis mėnesius.

Bet kokiu atveju STI stebi situaciją, o atėjus laikui pateiks ir savo vertinimą.

Kaip parodė Covid-19 pandemija, centralizuotai priimami sprendimai nebūtinai yra pats geriausi. Reakcija į krizes reikalauja lankstumo. Švedijos, savo laiku itin kritikuotos dėl to, kad pasirinko kitokį nei likęs pasaulis Covid-19 pandemijos valdymo modelį, patirtis parodė, kad unifikuotas atsako modelis nebūtinai yra veiksmingiausias.