Norvegijos Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto (toliau – FHI) vyriausiasis gydytojas Prebenas Aavitslandas teigia, kad mokyklų uždarymas COVID-19 pandemijos metu buvo klaida ir mano, kad tai vaikams sukėlė nepagrįstą baimės jausmą.
„Mokyklų uždarymas buvo klaida, to daryti nereikėjo. Tai nebuvo būtina“, – sakė P. Aavitslandas. Jo teigimu, tai padėjo sudaryti įspūdį, kad koronavirusas yra pavojingas vaikams, nors vaikų, kurie sunkiai sirgo COVID-19 – labai mažai.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas beveik visą pandemijos laikotarpį pasisakė prieš mokyklų uždarymą, ir teigia, kad FHI nuolat kovojo, kad tai neįvyktų.
P. Aavitslandas sako, kad kai kurios savivaldybės ir Norvegijos sveikatos direktoratas (vert. past. – Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos atitikmuo) mokyklas linko uždaryti.
„Kai kur pasaulyje slenkstis mokyklų uždarymui iki šiol yra labai žemas. Dabar matome, kad vaikai iki dviejų ar trejų metų privalo dėvėti veido kaukes arba būti skiepijami“, – pastebi P. Aavitslandas.
„FHI mes visada tikėjome, kad tie, kurie yra mažiausiai paveikiami viruso, neturėtų labiausiai nukentėti“, – tęsia jis.
Norvegijos sveikatos direktorato direktoriaus padėjėjas Espenas Nakstadas šią kritiką atmeta. Jo teigimu, siekiant sumažinti infekcijos plitimą mokyklas uždaryti buvo būtina. „Manau, dauguma žmonių sutiktų, kad jei tikslas buvo suvaldyti pandemiją ir greitai apriboti infekcijos plitimą, tai uždarymas yra veiksminga priemonė. Paprasčiausiai todėl, kad tai mažina visų visuomenės narių mobilumą“, – aiškina E. Nakstadas.
© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.