Šioje analizėje tęsiamas Lietuvoje vykdytos masinės vakcinacijos nuo COVID-19 tyrimas. Šioje dalyje apžvelgiama, kaip tam tikromis teisinėmis ir skatinamosiomis-finansinėmis priemonėmis buvo dirbtinai „gaminamas“ vakcinacijos poreikis. Ankstesnės tyrimo dalys apžvelgia kitus visuotinio skiepijimo aspektus: manipuliacijas apie tai, kad skiepijimasis apsaugo aplinkinius asmenis (Masinės vakcinacijos afera (1)), vakcinavimo nuo COVID-19 sistemos sukūrimą apeinant galiojantį teisini reguliavimą (Masinės vakcinacijos afera (2)) ir tai, kodėl netiko bendra imuninių preparatų poreikio nustatymo tvarka skiepijant nuo COVID-19 (Masinės vakcinacijos afera (3)).
Vakcinacijos nuo COVID-19 aprašo teisinis pagrindas
2020 m. gruodžio 23 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-2997 buvo patvirtintas Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Vakcinacijos nuo COVID-19 aprašas)[1]. Jis buvo sukurtas masinei vakcinacijai nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įgyvendinti.
Faktiškai masinė vakcinacija prasidėjo nuo 2021 m. gegužės 31 d.[2], tačiau jau teisės akto priėmimo metu buvo numatyta iš esmės visus Lietuvos gyventojus apimanti skiepijimo aprėptis. Tai patvirtina Vakcinacijos nuo COVID-19 aprašo turinys, o konkrečiai – jame suformuluota tikslinės grupės sąvoka, apimanti visus Lietuvos gyventojus (3.3 p.).[3]
Kaip minėta anksčiau, atskiro imunizacijos nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) mechanizmo reikėjo, nes Lietuvoje sukurta imunoprofilaktikos sistema nenumatė masinės vakcinacijos galimybės gripo ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atveju. Be to, masinei vakcinacijai nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) netiko Lietuvoje galiojanti imuninių preparatų poreikio nustatymo tvarka, nes šis poreikis jau buvo iš anksto apspręstas ES pasirašytose išankstinio COVID-19 vakcinų pirkimo sutartyse.[4] Todėl Vakcinacijos nuo COVID-19 aprašas nustatė skiepijimo nuo COVID-19 paslaugų organizavimo ir teikimo tvarką, COVID-19 vakcinų laikymo ir transportavimo sąlygas, informacijos apie COVID-19 vakcinas pateikimo reikalavimus, skiepijimo COVID-19 vakcina paslaugos apmokėjimo tvarką, bet nenustatė COVID-19 vakcinų poreikio nustatymo tvarkos. Darytina prielaida, jog poreikį automatiškai apibrėžė apraše naudojama tikslinės grupės sąvoka, kuri buvo palaipsniui plečiama, vakcinų gamintojams vykdant pasirašytas tiekimo sutartis. Remiantis tikslinės grupės aprėptimi pirminėje aprašo redakcijoje pagal COVID-19 vakcinų prieinamumą buvo suformuluoti skiepijimo COVID-19 vakcina etapai (Aprašo 9 p.).
Vakcinacijos nuo COVID-19 apraše nurodoma, jog jis priimtas remiantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 11 straipsnio 4 dalimi, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 10 straipsnio 6 punktu.
ŽULPKĮ 11 straipsnio 4 dalis sako, jog imunoprofilaktikos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM). Tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta tokio reguliavimo turinį struktūruojanti norma, pagal kurią visuotinė imunoprofilaktika gali būti taikoma įstatymo nustatyta tvarka paskelbus teritorijų karantiną.[5]
Taigi, nors pagal įstatymą SAM ir turėjo diskreciją nustatyti imunoprofilaktikos tvarką, tai darydama ji negalėjo išeiti iš įstatyme nustatytų ribų, o jos priimtame vakcinacijos nuo COVID-19 apraše nustatytos imunoprofilaktikos taisyklės negalėjo prieštarauti įstatyme numatytoms visuotinės imunoprofilaktikos taikymo sąlygoms, jas išplėsti ar pakeisti.
Atkreiptinas dėmesys, kad ŽULPKĮ nėra apibrėžta visuotinės imunoprofilaktikos sąvoka. Be to, SAM vakcinacijai nuo COVID-19 skirtuose teisės aktuose nei visuotinės, nei masinės vakcinacijos sąvokos nenaudojo, todėl jų turinio negalima palyginti. Tačiau masinės vakcinacijos sąvoka buvo naudojama SAM komunikacijoje[6] ir galima teigti, jog ši sąvoka yra identiška arba analogiška visuotinės vakcinacijos sąvokai, yra jos sinonimas.
Masinei vakcinacijai įsibėgėjus buvo pakeistas Imunoprofilaktikos organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas[7], numatant, jog atliekant masinius gyventojų skiepijimus, skiepyti galima ir kitose vietose (pvz., darbovietėse, vaistinėse, ugdymo įstaigose), kai tai atlieka atitinkami darbuotojai, yra užtikrinami reikiamų medicinos dokumentų pildymo ir imunoprofilaktikos atlikimo, infekcijų kontrolės reikalavimai. Tai vienintelis sąvokos „masinė vakcinacija (skiepijimas)“ paminėjimas teisės aktuose. Ši norma suteikė teisinį pagrindą masinę vakcinaciją nuo COVID-19 atlikti ne sveikatos priežiūros įstaigose, o vakcinacijos centruose bei kitose vietose.
Taigi, konstatuotina, jog remiantis Vakcinacijos nuo COVID-19 aprašu visoje Lietuvoje buvo sumanyta, o nuo 2021 m. gegužės 31 d. pradėta vykdyti visuotinė imunoprofilaktika, nors pagal galiojantį teisinį reguliavimą (Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą) visuotinė imunoprofilaktika galėjo būti taikoma tik įstatymo nustatyta tvarka paskelbus teritorijų karantiną.[8]
Poreikio gamyba
Kadangi COVID-19 vakcinų poreikis jau buvo iš anksto apspręstas ES pasirašytose išankstinio COVID-19 vakcinų pirkimo sutartyse[9], tai lėmė iškreiptą vakcinacijos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) politiką Lietuvoje. Jei iki COVID-19 pandemijos pagal Imunoprofilaktikos organizavimo tvarką ir imuninių vaistinių preparatų poreikio nustatymo tvarką, tikrovė (realus poreikis) padiktuodavo, kiek ir kokių vakcinų reikia, tai masinės vakcinacijos nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju, vakcinų kiekio ir tipo poreikį pradėjo diktuoti ES sutartimis prisiimti įsipareigojimai.
Sisteminė Vakcinacijos nuo COVID-19 aprašo pakeitimų analizė leidžia teigti, jog jis buvo keičiamas (koreguojamas) ne tam, kad būtų atsižvelgta į realų vakcinų nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) poreikį, bet tam, kad numatytų priemones poreikiui, kurio nebuvo, sukurti. Vadinamasis Galimybių pasas buvo viena iš tokių priemonių.
2020 m. gruodžio 23 d. priėmus Vakcinacijos nuo COVID-19 aprašą,[10] jame buvo numatyta, kad skiepijimas vykdomas vadovaujantis etapiškumo principu, t. y. pirmiausia skiepijami prioritetinei grupei [11] [12] priklausantys didesnės rizikos grupės asmenys (7.2.); taip pat buvo išskirti skiepijimo COVID-19 vakcina etapai pagal COVID-19 vakcinos prieinamumą (9 p.); numatyta rizikos grupės sąvoka, t. y. asmenys, kurie turėjo būti paskiepyti pirmiausia (3.2.).[13]
Tačiau vos po poros savaičių, tarptautiniu lygiu paaiškėjus, jog vakcinų poreikis bus patenkintas (matyt vakcinų gamintojams davus garantijas), aprašas buvo pakeistas, jame nebeliko eiliškumo principo ir skiepijimo COVID-19 vakcina etapų. Masinei vakcinacijai tapus įmanoma, nebereikėjo ir rizikos grupių sąvokos, ją puikiai pavadavo prioritetinės grupės sąvoka (3.1.). Koncepciškai, imunoprofilaktikos sistemoje suaugusiųjų skiepijimui taikomą rizikos grupių skiepijimo modelį pakeitė prioritetinių grupių skiepijimo modelis, kuriame rizikos grupės buvo tik vienas iš klasifikatorių įtraukiant asmenis į skiepijamų asmenų sąrašus. Buvo pakeistas Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. V-3006 „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) vakcina prioritetinės gyventojų grupės patvirtinimo”, jame numatant galimybę iš esmės paskiepyti visus asmenis.[14]
Tačiau skiepijimo procesas pagal prioritetines eiles labai greitai pradėjo strigti. Jau 2021 m. sausio 12 d. Vakcinacijos nuo COVID-19 aprašas buvo pakeistas, numatant sudaryti rezervinius skiepijamų asmenų sąrašus. Į juos turėjo būti įtraukti žemesnėje prioritetinėje eilėje esantys asmenys, kurie yra skiepijami COVID-19 vakcina, jei dėl objektyvių priežasčių nebūtų galimybės paskiepyti aukščiau prioritetinėje grupėje esančių asmenų, kuriems jau buvo paskirtas skiepijimo laikas. Kitaip tariant, asmenims neatvykus skiepytis, skiepijimą atliekančioms įstaigoms buvo leista likusiomis praskiestomis vakcinos dozėmis paskiepyti rezerviniame sąraše esančius asmenis. Pradžioje tuos, kurie jau buvo skiepijimo vietoje arba galėjo skubiai į ją atvykti,[15] 2021 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-563 – jau kviečiant skiepytis visus vienos ar kelių (iš eilės pagal prioriteto mažėjimo tvarką) prioritetinės (-ių) grupės (-ių) asmenis.[16] Tuo tikslu papildytas ekonomiškumo principas, numatant, jog skiepijančios sveikatos priežiūros įstaigos turi dėti maksimalias pastangas, kad būtų panaudotos visos užsakytos COVID-19 vakcinos dozės.[17]
2021 m. kovo 18 d. SAM pakeitė Vakcinacijos nuo COVID-19 aprašą ir išdėstė jį nauja redakcija.[18] Jame, akivaizdžiai nepasiteisinus, atsisakyta Ekstremalių sveikatai situacijų centro kaip koordinuojančios institucijos funkcijų. Matyt, pastarasis neužtikrino tinkamo vakcinų įsisavinimo tempų. Vakcinų poreikio planavimą, kurį derėtų vadinti tikruoju vardu – vakcinų įsisavinimo organizavimu – į savo rankas tiesiogiai perėmė SAM. Jis buvo centralizuotas (nebeliko skiepijimą organizuojančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) sąvokos bei atitinkamos jos funkcijos[19], savivaldybės administracijos paskirtas savivaldybės vakcinacijos COVID-19 vakcina skiepijimo koordinatorius nebesudarinėjo vakcinacijos planų, o skiepijusi ASPĮ – skiepijamų asmenų sąrašų[20]). Pagal naują tvarką ASPĮ teikė SAM nepaskiepytų darbuotojų ir pacientų, patenkančių į prioritetinę eilę, sąrašus. Vakcinacijos centrai ir skiepijančios ASPĮ sudarė rezervinius prie jų prisirašiusių pacientų sąrašus[21], o įstaigos ar įmonės – pageidaujančių skiepytis asmenų sąrašą.[22]
Vakcinacijos planavimui pasitelkta Valstybės duomenų valdysenos informacinė sistema (VDV IS). pagal kurios duomenis buvo nustatomas nepaskiepytų prioritetinėms grupėms priklausančių asmenų savivaldybėse ir skiepytinų asmenų konkrečioje savivaldybėje skaičius.[23] Buvo išplėstas vakcinaciją atliekančių subjektų tinklas (atsirado vakcinacijos centrai). Atsižvelgiant į tai, jog skiepijimo tempai skirtingose savivaldybėse buvo nevienodi, įteisinta skirtingų vakcinacijos greičių rajonuose politika[24], Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į ASPĮ esančius per 2 savaites ar ilgiau nepanaudotus COVID-19 vakcinos kiekius, perskirstė ASPĮ turimas COVID-19 vakcinas kitoms ASPĮ. Pradėta asmenų registracija skiepijimo paslaugoms gauti naudojant Išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą (toliau – IPRS IS), kurioje pacientai, priklausantys prioritetinei grupei, kuri atitinkamu metu skiepijama, užsiregistruoja patys, arba juos užregistruoja ASPĮ darbuotojai.
Vakcinacijos sistemos perstruktūravimas negalėjo išspręsti esminės vakcinacijos nuo COVID-19 problemos – pacientų pasipriešinimo skiepytis. Šią problemą buvo bandyta spręsti Vakcinacijos nuo COVID-19 apraše įteisintomis netiesioginio poveikio priemonėms – įvairių formų finansinėmis paskatomis skiepijimo proceso organizavime dalyvaujantiems ir jį įgyvendinantiems medikams. Jų rankomis ir buvo organizuojama vakcinacijos poreikio gamyba.
Lentelėje pateikiama informacija apie Vakcinacijos nuo COVID-19 apraše nuo jo antrosios redakcijos, priimtos 2021 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-563, iki 2022 m. birželio 1 d. galiojusias finansinės paskatos priemones. Jos buvo panaikintos 2022 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-1044. Už pagal Apraše nustatytus reikalavimus suteiktas skiepijimo COVID 19 ligos vakcina paslaugas asmenims, apdraustiems sveikatos draudimu, ASPĮ buvo mokamas skatinamasis priedas pagal Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą. Pagal jį skatinamasis priedas mokamas ne individualiai už vakcinaciją, bet už pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros šeimos gydytojo komandos teikiamų paslaugų rodiklių, į kuriuos įeina ir vakcinacijos rodikliai, pasiekimą. [25] Šiuo metu galiojančioje aprašo redakcijoje rodiklių sąraše yra vyresnių nei 65 metų asmenų skiepijimas gripo vakcina.[26]
Aprašo pakeitimo data ir įsakymo Nr. |
Įvesta priemonė (finansinė paskata) |
Priemonės apibrėžtis |
2021 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-563
Nauja įstatymo redakcija |
Už skiepijimo paslaugas numatyta kompensuojamoji suma, mokama iš biudžeto lėšų. Ji skaičiuojama atgręžtine tvarka nuo 2020 m. gruodžio mėn.
Pastaba: Lietuvos sveikatos sistemoje jau anksčiau egzistavo kompensuojamasis priedas už paskiepytus asmenis. Jis, remiantis Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašu, mokėtas iš PSDF lėšų.
|
40. Už skiepijimo paslaugas vakcinacijos centrams, skiepijančioms ASPĮ, paslaugas organizuojančioms ASPĮ ir atraminėms ASPĮ už kiekvienus 3 mėn., skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio mėn. įskaitytinai (toliau – ataskaitinis laikotarpis), iki kito mėnesio 25 dienos iš valstybės biudžeto lėšų mokama kompensuojamoji suma. Ji apskaičiuojama atitinkamos ASPĮ per ataskaitinį laikotarpį į ESPBI IS pateiktų formų E063 skaičių padauginus iš vidutinių vienos skiepijimo COVID-19 vakcina procedūros išlaidų (į jas neįskaitomos išlaidos COVID-19 vakcinoms ir medicinos priemonėms (prietaisams), nupirktiems valstybės biudžeto lėšomis ir perduotiems ASPĮ) sumos – 2,95 euro.
|
2021 m. balandžio 7 d. Nr. V-736
|
Už skiepijimo paslaugas numatyta kompensuojamoji suma pradėta diferencijuoti pagal tai, ar yra skiepijama darbo, ar poilsio ir švenčių dienomis.
Diferencijuotas apmokėjimas taikomas atgaline tvarka, nuo 2021 m. kovo 1 d. |
„40. Už skiepijimo paslaugas vakcinacijos centrams, skiepijančioms ASPĮ, paslaugas organizuojančioms ASPĮ ir atraminėms ASPĮ už kiekvienus 3 mėn., skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio mėn. įskaitytinai (toliau – ataskaitinis laikotarpis), iki kito mėnesio 25 dienos iš valstybės biudžeto lėšų mokama kompensuojamoji suma. Ji apskaičiuojama atitinkamos ASPĮ per ataskaitinį laikotarpį į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą pateiktų formų E063 skaičių padauginus iš vidutinių vienos skiepijimo COVID-19 vakcina procedūros išlaidų (į jas neįskaitomos išlaidos COVID-19 vakcinoms ir medicinos priemonėms (prietaisams), nupirktiems valstybės biudžeto lėšomis ir perduotiems ASPĮ) sumos: 40.1. darbo dienomis – 2,95 euro; 40.2. poilsio ir švenčių dienomis – 4,60 euro.“
|
2021 m. gegužės 17 d. Nr. V-1111
|
Numatomas didesnis kompensuojamosios sumos tarifas už skiepijimą darbo dienomis. Taikomas atgaline tvarka, nuo 2021 m. kovo 1 d.
|
1.14. Pakeičiu 40.1 papunktį ir jį išdėstau taip: „40.1. darbo dienomis – 3,37 euro;“. |
2021 m. liepos 14 d. Nr. V-1664 |
Atsiranda skatinamieji priedai šeimos gydytojams ir jų komandoms už paskatintą skiepytis ir paskiepytą pirma vakcina asmenį. |
„40-1. ASPĮ, teikiančioms pirmines ambulatorines šeimos medicinos asmens sveikatos priežiūros paslaugas: 401.1. už kiekvieną, prie atitinkamos ASPĮ, teikiančios pirmines ambulatorines šeimos medicinos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, prisirašiusį šeimos gydytojo ir jo komandos bet kokia forma (žodžiu, raštu, elektroniniu paštu, telefonu ir kt.) paskatintą skiepytis ir paskiepytą pirmąja COVID-19 vakcinos doze asmenį, iš valstybės biudžeto lėšų skiriamos skatinamosios lėšos – 5 Eur (toliau – skatinamasis priedas); 401.2. ASPĮ, teikiančiai pirmines ambulatorines šeimos medicinos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tenkanti skatinamųjų priedų suma apskaičiuojama prie atitinkamos ASPĮ prisirašiusių asmenų ir per ataskaitinį laikotarpį šiems asmenims Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje pateiktų formų E063 dėl pirmo skiepo COVID-19 vakcina skaičių padauginus iš Aprašo 401.1 papunktyje nurodyto skatinamojo priedo dydžio ir mokama už kiekvieną kalendorinį mėnesį, skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 1 d.; 401.3. ASPĮ, teikiančioms ambulatorines šeimos medicinos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Aprašo 401.1 papunktyje nurodytas skatinamasis priedas skiriamas šeimos gydytojų ir jų komandos narių darbo užmokesčio priedams mokėti.“
|
2021 m. rugsėjo 6 d. Nr. V-1998
|
Už duomenų apie kitoje šalyje asmeniui atliktą skiepijimą COVID-19 vakcina ar persirgimą COVID-19 liga įvedimą į ESPBI IS sistemą, kai asmuo nori gauti ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą, ASPĮ numatyta kompensuojamoji suma.
|
„42-2. Už Aprašo 42-1 punkte nurodytos informacijos įvedimą į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą vakcinacijos centrams, skiepijančioms ASPĮ, paslaugas organizuojančioms ASPĮ ir atraminėms ASPĮ už kiekvienus 3 mėnesius, skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., iki kito mėnesio 25 dienos iš valstybės biudžeto lėšų mokama kompensuojamoji suma. Ji apskaičiuojama atitinkamos ASPĮ per atitinkamą 3 mėnesių laikotarpį į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą pateiktų formų, skirtų dokumentuoti kitoje šalyje asmeniui atliktą skiepijimą COVID-19 vakcina ar registruotą persirgimą COVID-19 liga, skaičių padauginus iš vidutinių Aprašo 421 punkte nurodytos įvedimo į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą išlaidų sumos: 42-2.1. darbo dienomis – 1,49 euro; 42-2.2. poilsio ir švenčių dienomis – 2,13 euro.“
|
2021 m. rugsėjo 27 d. Nr. V-2162
|
Skatinamieji priedai šeimos gydytojams už paskatintą skiepytis ir paskiepytą pirma vakcina diferencijuojami pagal paskiepyto paciento amžių.
Taikomas atgaline tvarka už paslaugas, suteiktas nuo 2021 m. rugsėjo 20 d.
|
„401. ASPĮ, teikiančioms pirmines ambulatorines šeimos medicinos asmens sveikatos priežiūros paslaugas: 401.1. už kiekvieną, prie atitinkamos ASPĮ, teikiančios pirmines ambulatorines šeimos medicinos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, prisirašiusį šeimos gydytojo ir jo komandos bet kokia forma (žodžiu, raštu, elektroniniu paštu, telefonu ir kt.) paskatintą skiepytis ir paskiepytą pirmąja COVID-19 vakcinos doze asmenį, iš valstybės biudžeto lėšų skiriamos skatinamosios lėšos (toliau – skatinamasis priedas): 401.1.1. 15 Eur už 75 metų ar vyresnį asmenį; 401.1.2. 5 Eur už jaunesnį kaip 75 metų asmenį; |
2021 m. spalio 8 d. Nr. V-2267
|
Kompensuojamoji suma diferencijuojama pagal skiepijimo vietą: skiepijant ASPĮ patalpose ar skiepijant namuose ar socialinės globos įstaigose.
Taikoma atgaline tvarka nuo 2021 m. rugsėjo mėn. įskaitytinai.
|
„40. Už skiepijimo paslaugas vakcinacijos centrams, skiepijančioms ASPĮ, paslaugas organizuojančioms ASPĮ ir atraminėms ASPĮ už kiekvienus 3 mėn., Aprašo 40.1 papunktyje nurodytu atveju skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio mėn. įskaitytinai, o Aprašo 40.2 papunktyje nurodytu atveju – nuo 2021 m. rugsėjo mėn. įskaitytinai (toliau kartu – ataskaitinis laikotarpis), iki kito mėnesio 25 dienos iš valstybės biudžeto lėšų mokama kompensuojamoji suma. Ji apskaičiuojama atitinkamos ASPĮ per ataskaitinį laikotarpį į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą pateiktų formų E063 skaičių padauginus iš atitinkamų vidutinių vienos skiepijimo COVID-19 vakcina procedūros išlaidų (į jas neįskaitomos išlaidos COVID-19 vakcinoms ir medicinos priemonėms (prietaisams), nupirktiems valstybės biudžeto lėšomis ir perduotiems ASPĮ) sumos: 40.1. skiepijant ASPĮ patalpose: 40.1.1. darbo dienomis – 3,37 euro; 40.1.2. poilsio ir švenčių dienomis – 4,60 euro; 40.2. skiepijant namuose ar socialinės globos įstaigose: 40.2.1. darbo dienomis – 12,49 euro; 40.2.2. poilsio ir švenčių dienomis – 24,66 euro.“
1.2. Pakeičiu 401.1.1 papunktį ir išdėstau jį taip: „401.1.1. 30 Eur už 75 metų ar vyresnį asmenį;“. 1.3. Pakeičiu 401.1.1 papunktį ir išdėstau jį taip: „401.1.1. 15 Eur už 75 metų ar vyresnį asmenį;“. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1.3 papunktis įsigalioja 2021 m. lapkričio 15 d. |
2021 m. spalio 8 d. Nr. V-2267
|
Skatinamasis priedas šeimos gydytojams už paskatintą skiepytis ir paskiepytą pirma vakcina 75 metų ar vyresnį asmenį laikinai pakeliams iki 30 Eur.
Padidintas tarifas taikomas iki 2021 m. lapkričio 15 d.
|
1.2. Pakeičiu 401.1.1 papunktį ir išdėstau jį taip: „401.1.1. 30 Eur už 75 metų ar vyresnį asmenį;“. 1.3. Pakeičiu 401.1.1 papunktį ir išdėstau jį taip: „401.1.1. 15 Eur už 75 metų ar vyresnį asmenį;“. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1.3 papunktis įsigalioja 2021 m. lapkričio 15 d. |
2021 m. spalio 8 d. Nr. V-2267
|
Nustatomos premijos geriausius vakcinacijos rodiklius parodžiusių savivaldybių ASPĮ specialistams, kurie teikia skiepijimo paslaugas.
|
1.4. Papildau 402 punktu: „402. Savivaldybėms iš valstybės biudžeto lėšų pervedamos lėšos, kurios turi būti skirtos skiepijimo paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų vienkartinėms premijoms (toliau – premija) mokėti: 402.1. pirmųjų trijų savivaldybių, kuriose nuo skiepijimo pradžios iki 2021 m. gruodžio 1 d. paskiepyta 90 procentų 75 metų ir vyresnių asmenų pagal pilną skiepijimo schemą, skiepijimo paslaugas šiems asmenims teikiantiems asmens sveikatos priežiūros specialistams mokama premija, kuri sudaro iki 30 procentų praėjusio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžio suma; 402.2. pirmųjų trijų savivaldybių, kuriose nuo skiepijimo pradžios iki 2021 m. gruodžio 1 d. paskiepyta 98 procentai paskiepytų 75 metų ir vyresnių asmenų pagal pilną skiepijimo schemą, skiepijimo paslaugas šiems asmenims teikiantiems asmens sveikatos priežiūros specialistams mokama vienkartinė iki 50 procentų praėjusio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžio suma; 402.3. Jei savivaldybė pasiekia abu šio Aprašo 402.1 ir 402.2 papunkčiuose nurodytus rodiklius, gali būti mokama tik šio Aprašo 402.2 papunktyje nurodyto dydžio premija.“
|
2021 m. gruodžio 14 d. Nr. V-2840
|
Įvedamas skatinamasis priedas už sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze paskiepytą 65 metų ar vyresnį asmenį.
Tvarka taikoma terminuotai nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.
|
1.1. Pakeičiu 401punktą ir jį išdėstau taip: „401. ASPĮ, teikiančioms pirmines ambulatorines šeimos medicinos asmens sveikatos priežiūros paslaugas: 401.1. už kiekvieną, prie atitinkamos ASPĮ, teikiančios pirmines ambulatorines šeimos medicinos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, prisirašiusį šeimos gydytojo ir jo komandos bet kokia forma (žodžiu, raštu, elektroniniu paštu, telefonu ir kt.) paskatintą skiepytis ir paskiepytą COVID-19 vakcina asmenį, iš valstybės biudžeto lėšų skiriamos skatinamosios lėšos (toliau – skatinamasis priedas): 401.1.1. 30 Eur už pirmąja COVID-19 vakcinos doze paskiepytą 75 metų ar vyresnį asmenį; 401.1.2. 5 Eur už pirmąja COVID-19 vakcinos doze paskiepytą jaunesnį kaip 75 metų asmenį; 401.1.3. 30 Eur už sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze paskiepytą 65 metų ar vyresnį asmenį;
2.1. šio įsakymo 1.2 papunktis įsigalioja 2022 m. kovo 31 d.; 2.2. šio įsakymo 1.1 papunktis taikomas apskaičiuojant skatinamąjį priedą už asmenis, paskiepytus nuo 2021 m. gruodžio 1 d.
|
2022 m. sausio 31 d. Nr. V-206
|
Už skiepijimo paslaugas skiepijančioms ASPĮ be kompensuojamosios sumos pradedama mokėti papildoma skatinamoji suma
|
40.2. skatinamoji suma. Ji apskaičiuojama atitinkamos ASPĮ per ataskaitinį laikotarpį į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą pateiktų formų E063 skaičių padauginus iš 5 eur ir mokama nuo 2022 m. vasario mėn. įskaitytinai.“
|
2022 m. balandžio 29 d. Nr. V-864 nauja redakcija |
Išlieka tas pats apmokėjimas, jis kodifikuojamas Aprašo IV-V skyriuose: – Už skiepijimo paslaugas ASPĮ; Kompensuojamoji suma ir skatinamoji suma: -Pirminės grandies ASPĮ – skatinamosios lėšos; -Už duomenų į sistemą įvedimą ES skaitmeniniam sertifikatui gauti;
|
Aprašo IV-V skyrius, 23-25 p. |
2022 m. birželio 3 d. Nr. V-1044
|
Speciali skiepijimo COVID 19 ligos vakcina paslaugų apmokėjimo tvarka yra panaikinama. Skatinamasis priedas mokamas pagal Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą
Skatinamieji priedai mokami iš PSDF lėšų, o ne iš biudžeto. Už duomenų į sistemą įvedimą ES skaitmeniniam sertifikatui gauti nebemokama.
|
23. Už pagal Apraše nustatytus reikalavimus suteiktas skiepijimo COVID 19 ligos vakcina paslaugas asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnyje, skiepijančioms ASPĮ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas skatinamasis priedas, kurio dydis numatytas Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. |
[1] Įsakymo 2.1. p.
[2] https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/startuoja-masine-vakcinacija-skiepytis-kvieciami-visi-gyventojai-nuo-16-metu
[3] Iš pradžių tikslinei grupei priskirti tik asmenys, turintys teisę į asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto ar valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau vėliau apsižiūrėta, jog ne visi asmenys patenka į PSDF sistemą, be to, dalis žmonių, vengdami vakcinacijos, galimai iš jos sąmoningai išėjo, nutraukdami PSD įmokų mokėjimą. Todėl 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-1111 į tikslinę grupę buvo įtraukti asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, Lietuvoje akredituoti ir reziduojantys asmenys bei, Vyriausybės sprendimu, kiti asmenys. Taigi, buvo įtraukti visi asmenys, kurie anksčiau nebuvo įtraukti: nedirbantys, užsieniečiai, esantys Lietuvoje, pabėgėliai, nelegaliai į Lietuvą patekę asmenys ir pan.
[4] ES Audito Rūmų duomenimis, iš viso buvo susiderėta pirkti 4,625 mlrd. vakcinų dozių iš farmacinių kampanijų, vidutiniškai po 10 dozių vienam ES gyventojui. Per 2021-2022 m. ES gyventojai turėjo įsisavinti 5 vakcinos dozes, skaičiuojant jas kiekvienam ES gyventoju, nepriklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ar persirgimo COVID-19 liga.
[5] ŽULPKĮ 11 str. 5. d. „Visuotinė imunoprofilaktika gali būti taikoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka paskelbus teritorijų karantiną, kai kyla reali grėsmė, kad gyventojai gali susirgti pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, o kitos užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonės negarantuoja šių ligų plitimo ribojimo.”
[6] https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/startuoja-masine-vakcinacija-skiepytis-kvieciami-visi-gyventojai-nuo-16-metu
[7] LR SAM 2021 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. V-1790 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 468 „Dėl imunoprofilaktikos organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.
[8] ŽULPKĮ 11 str. 5. d. „Visuotinė imunoprofilaktika gali būti taikoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka paskelbus teritorijų karantiną, kai kyla reali grėsmė, kad gyventojai gali susirgti pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, o kitos užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonės negarantuoja šių ligų plitimo ribojimo.”
[9] ES Audito Rūmų duomenimis, iš viso buvo susiderėta pirkti 4,625 mlrd. vakcinų dozių iš farmacinių kampanijų, vidutiniškai po 10 dozių vienam ES gyventojui. Per 2021 – 2022 m. ES gyventojai turėjo įsisavinti 5 vakcinos dozes, skaičiuojant jas kiekvienam ES gyventoju, nepriklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ar persirgimo COVID-19 liga.
[10] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f735b430469711ebb394e1efb98d3e67?jfwid=19bxl70pzo
[11] 3.1. Prioritetinė grupė – tikslinei grupei priklausantys asmenys, kurie, nesant kontraindikacijų, turi būti skiepijami COVID-19 vakcina pirmiausiai.
[12] Pagal LR SAM 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. V-3006 „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina prioritetinės gyventojų grupės patvirtinimo” buvo numatyta tokia prioritetinė grupė – asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ), išskyrus palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių ASPĮ, darbuotojai.
[13] 3.2. Rizikos grupė – asmenys, kuriems atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, darbo ir (arba) socialinės veiklos pobūdį gresia didžiausia rizika užsikrėsti COVID-19 liga ir (ar) susirgti sunkia šios ligos forma.
[14] 1.11. kiti asmenys, nenurodyti šio įsakymo 1.1-1.10 papunkčiuose (pirmiau skiepijami vyresni asmenys).
[15] „51. Skiepijimą organizuojančios ASPĮ, paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) teikimą organizuojančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – nutarimas) priede (toliau – paslaugas organizuojanti ASPĮ), ir skiepijančios ASPĮ prioritetines grupes skiepija paeiliui, pradedant nuo aukščiau esančios, o kitą prioritetinę grupę gali pradėti skiepyti tik užtikrinusios, kad turimomis COVID-19 vakcinos atsargomis bus paskiepyti tuo metu skiepijamos prioritetinės grupės asmenys arba kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma laiku paskiepyti visų aukščiau esančios prioritetinės grupės asmenų ir delsimas pereiti prie kitos prioritetinės grupės būtų neracionalus ir nepateisinamas. Jei nėra galimybių likusiomis praskiestomis vakcinos dozėmis per vaistinio preparato charakteristikų santraukoje nurodytą laiką paskiepyti rezerviniame sąraše esančių asmenų, šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytos asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo vadovautis racionalumo kriterijumi ir suvartoti visas praskiestas dozes ne vėliau kaip per vaistinio preparato charakteristikų santraukoje nurodytą laiką, paskiepijant žemiau esančios prioritetinės grupės asmenis, jau esančius skiepijimo vietoje arba galinčius skubiai į ją atvykti.“
[16] 8. Skiepijimą organizuojančios ASPĮ, paslaugas organizuojančios ASPĮ ir skiepijančios ASPĮ skiepija iš eilės pirmiau esančiai prioritetinei grupei priskiriamus asmenis. Jei per savaitę nepavyksta paskiepyti visų pirmiau esančios prioritetinės grupės asmenų ir dėl to nesunaudojamos visos ASPĮ turimos COVID-19 vakcinos dozės, kviečiami skiepytis toliau iš eilės esančios vienos ar kelių (iš eilės pagal prioriteto mažėjimo tvarką) prioritetinės (-ių) grupės (-ių) asmenys, kol sunaudojamos visos ASPĮ turimos COVID-19 vakcinos dozės.
[17] Buvo: 7.4. ekonomiškumo (skiepijimą organizuojanti ASPĮ ir skiepijanti ASPĮ turi planuoti skiepijamų pacientų srautus ir dėti maksimalias pastangas, kad būtų panaudotos visos užsakytos COVID-19 vakcinos dozės);
Pakeista: 6.3. ekonomiškumo (paslaugas organizuojanti ASPĮ, vakcinacijos centras ir skiepijanti ASPĮ turi planuoti skiepijamų asmenų srautus ir dėti maksimalias pastangas, kad būtų panaudotos visos užsakytos COVID-19 vakcinos dozės, pagal poreikį pakviečiant skiepytis toliau esančios prioritetinės grupės asmenis);
[18] LR SAM 2021 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. V-563.
[19] 15. Skiepijimą organizuojanti ASPĮ:
15.1. suderinusi su skiepijimo koordinatoriumi, sudaro skiepijimo paslaugas teikiančių specialistų sąrašus, įvertina papildomų specialistų poreikį ir pagal poreikį organizuoja jų mokymus;
15.2. planuoja skiepijamų pacientų srautus, atsižvelgdama į:
15.2.1. kiekvienos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios ASPĮ sudarytus prirašytų gyventojų sąrašus pagal jų priskyrimą prioritetinėms grupėms;
15.2.2. darbdavių sudarytus darbuotojų, priskiriamų rizikos grupėms pagal darbo pobūdį, sąrašus;
15.3. planuoja reikalingo COVID-19 vakcinų kiekio užsakymą ir pristatymą į skiepijančias ASPĮ.
[20] Tik paslaugas organizuojančios ir atraminės ASPĮ sudaro dar nepaskiepytų asmenų, priklausančių prioritetinėms grupėms, kurios buvo skiepijamos anksčiau, sąrašus ir skiepijamų asmenų skaičių pateikia SAM.
[21] 19.1. pacientai, priklausantys prioritetinei grupei, kuri atitinkamu metu skiepijama, pasirinktoje ASPĮ registruojasi patys arba juos užregistruoja minėtos ASPĮ darbuotojai. Vakcinacijos centrai ir skiepijančios ASPĮ sudaro rezervinius prie jų prisirašiusių pacientų sąrašus, kuriuose turi būti nurodyta Aprašo 14 punkte nurodyta informacija. Rezervinius sąrašus tvirtina juos sudariusios ASPĮ vadovas, kuris atsako už šių sąrašų atitiktį Aprašo 5 punkte nurodytoms prioritetinėms grupėms ir Apraše nustatytiems reikalavimams;
[22] 19.2. prioritetinėms grupėms, kurios buvo skiepijamos anksčiau, priklausantys ir dar nepaskiepyti, bet pageidaujantys skiepytis Aprašo 11.3 ir 11.4 papunkčiuose nurodyti asmenys, išskyrus vakcinacijos centrų ar skiepijančių ASPĮ darbuotojus ir šiose ASPĮ paslaugas teikiančius kitų juridinių asmenų darbuotojus, kreipiasi su pageidavimu skiepytis į savo įstaigos ar įmonės vadovą ar jo įgaliotą asmenį, kuris sudaro visų savo įstaigos ar įmonės pageidaujančių skiepytis asmenų sąrašą, o jame nurodytų asmenų skaičių pateikia koordinatoriui.
[23] 12 p.
[24] 15. Sveikatos apsaugos ministerija paskirsto vakcinas <…> užtikrindama, kad visose savivaldybėse būtų skiepijamas tas pats arba artimas prioritetas, ir atsižvelgdama į: […]
15.4. tai, kuris prioritetas skiepijamas kiekvienoje savivaldybėje bei kokiu greičiu (paskiepytų asmenų skaičius per dieną) savivaldybėje vyksta skiepijimas.
[25] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.267313/asr
[26] 12. PAASP rodiklių sąrašas ir PAASP rodiklių reikšmių skaičiavimo taisyklės.
© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.