Viršsvoris ir metaboliniai sutrikimai susiję su C19 komplikuotos eigos rizika

Vienas žinomiausių pasaulio mokslo leidinių Nature ką tik paskelbė svarbią publikaciją apie COVID-19 infekcijos ir vakcinacijos nuo jos reikšmę mirtingumui, atsižvelgiant į COVID-19 rizikos faktorius, kurių svarbiausi šalia vyresnio amžiaus yra viršsvoris, diabetas bei širdies ir kraujagyslių ligos.

Straipsnyje rašoma: „Nutukimas ir sutrikęs medžiagų apykaitos procesas yra svarbūs sunkaus COVID-19 rizikos veiksniai. Nauji duomenys rodo, kad šie rizikos veiksniai taip pat yra susiję su pakartotinomis SARS-CoV-2 infekcijomis tarp visiškai paskiepytų žmonių […]

  • Nauji duomenys atskleidžia priežastinį padidėjusio kūno masės indekso (KMI) vaidmenį sunkiai COVID-19 ligos eigai.
  • Tvirti moksliniai įrodymai rodo, kad hospitalizavimo ar mirties rizika dėl COVID-19 didėja tiesine trajektorija, kai KMI >23 kg/m2, ypač jaunesniems žmonėms.
  • Nauji duomenys rodo ne tik tai, kad hiperglikemija ir atsparumas insulinui gali skatinti imuniteto silpnėjimą, bet ir tai, kad hiperinsulinemija gali skatinti didesnę SARS-Cov-2 infekcijos ir komplikuotos C19 eigos riziką.
  • Tyrimai rodo, kad nutukimas ir sutrikusi medžiagų apykaita gali padidinti ir vakcinuotų asmenų COVID-19 infekcijos riziką.“

2019 m. Europos Širdies Asociacija (ESC) paskelbė išsamią analizę apie sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis Europoje bei su jomis susijusių rizikos faktorių paplitimą visose Europos šalyse – Lietuva ir čia, deja, jau ne pirmus metus užima pirmaujančias pozicijas.

Tais pačiais metais buvo paskelbta išsami apžvalga apie viršsvorio paplitimą Europoje – kaip matėme Nature publikacijoje, vieną svarbiausių COVID-19 rizikos faktorių, kuomet ypač jam esant kartu su diabetu ir/ar širdies ir kraujagyslių ligomis (aukštas kraujospūdis joms taip pat priklauso) mirtingumo rizika dėl COVID-19 infekcijos smarkiai kyla – dėl ko atitinkamai didėja vakcinacijos nuo COVID-19 svarba.

Kitaip tariant, Lietuvoje registruojamas vienas aukščiausių Europoje COVID-19 ir perteklinio mirtingumo rodiklių (ypač žinant faktą, kad nuo COVID-19 blogiausiai skiepijasi didžiausią sudėtingos ligos eigos riziką turinti gyventojų grupė) yra gana aiškiai pagrindžiamas čia pateikta statistika – esminė ligoninių perpildymo (?) ir COVID-19 bei bendro mirtingumo augimo priežastis tikrai nėra skiepytis vengiantis sveikas, su normaliu kūno masės indeksu (<25), jaunimas ir vaikai, nes virusą sėkmingai platina tiek skiepyti, tiek neskiepyti žmonės.

Žinant, kad ir infekcija, ir vakcinacija suteikia ilgalaikį imunitetą, ir kad vakcinos (taip pat ir sustiprinančiosios dozės) nepasižymi gera apsauga nuo užsikrėtimo, visuotinę sustiprinančiosios dozės prievolę visiems 18+ amžiaus žmonėms – neatsižvelgiant į rizikos faktorius bei tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje ją susiejus su kovidinio paso galiojimu – sunku vertinti kitaip, kaip išimtinai farmacijos neįsivaizduojamai efektyvų verslo planą, o ne su visuomenės sveikata susijusią politiką.

Visos teisės saugomos ©

NAUDINGOS NUORODOS

PRENUMERUOKITE NAUJIENLAIŠKĮ!

[wpforms id="2329" title="false"]