Optimmunize-2022 konferencija

Lapkričio 9-11 d.d. Pietų Danijos Universitete Odensėje vyko Optimmunize-2022 konferencija, skirta palankiam nespecifiniam vakcinų poveikiui. Jos metu vakcinų poveikį nagrinėjo daugiau kaip 70 mokslininkų iš JAV, Australijos, Brazilijos, Urugvajaus, Filipinų, Kabo Verde, Ganos, Portugalijos, Danijos, Vokietijos, Italijos, Turkijos, Ispanijos ir Lietuvos, kurią atstovavo LSMU docentas ir STI direktorius dr. Rimas Jankūnas.Tarp konferencijos dalyvių buvo aukšto rango Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA), UNICEF, Australijos vyriausybės imunizacijos patariamos grupės ir kt. pareigūnų.

Kalbėdami apie vakcinas, dažniausiai galvojame apie jų sukeliamą apsaugą nuo tam tikros ligos. Vienos apsaugo geriau, kitos prasčiau, vienos veikia ilgiau, kitos trumpiau. Vis dėlto per mažai dėmesio skiriama kitokiam, su pagrindiniu nesusijusiam, t.y. nespecifiniam vakcinų poveikiui, kuris gali būti palankus arba kenksmingas. Konferencija apie nespecifinį vakcinų poveikį, matyt, buvo subtili organizatorių žinutė PSO. 

Sveikinimo kalbą pasakė PSO generalinis direktorius Tedros Ghebreyesus. 

Po pirmosios konferencijos dienos vietinė teatro trupė suvaidino keletą 1805 m. Odensėje gimusio Danijos pasididžiavimo Hans Christian Andersen kūrinių, kurių pirmas buvo „Karalius nuogas“. Grupės vadovas jį pristatydamas pažymėjo, kad kūrinys politinis. 

Antroji diena baigėsi Danijos universiteto doktorantės beveik pasaka apie mokslininkę, kuri dirbo labai įdomų darbą, bet niekaip nesulaukė palankaus įvertinimo. Galiausiai mokslininkė suprato, kad daro ne tai, ko reikia. 

Trečioji diena baigėsi aukštų PSO, FDA., UNICEF ir kt. pareigūnų diskusija. 

Gal čia atsitiktinis sutapimas. Gal nedaugelio pastebėtas. 

O šiaip – daug įdomaus teko išgirsti konferencijos metu, bet dar daugiau – tarp eilučių ir tarp posėdžių. 

Pirmoji diena

Pirmajame pranešime visą gyvenimą vakcinų kūrimui paskyręs JAV gydytojas, vienas pagrindinių vakcinos nuo raudonukės viruso išradėjų Stanley Plotkin apžvelgė dabartinę vakcinacijos situaciją pasaulyje ir šiuo metu atliekamų nespecifinio vakcinų poveikio tyrimų apžvalgą. 

Melburno universiteto profesorius Frank Shann apžvelgė vakcinų nespecifinio poveikio epidemiologinius tyrimus. 

Vieną iš pagrindinių konferencijos pranešimų – apie sveikatos intervencijų sąveiką – padarė Pietų Danijos Universiteto profesoriai Peter Aaby ir Christine Stabell Benn. Jų nuomone, vakcinų nespecifinio poveikio srities vystymosi variklis buvo prieštaravimų nustatymas ir jų sprendimas ieškant jį paaiškinančios sąveikos. Vykdydami klinikinius tyrimus, pranešimo autoriai kartu su kitais Bandim projekto mokslininkais nustatė, kad tymų ir kitos gyvosios vakcinos sukelia palankų nespecifinį poveikį, bet tik  tol, kol jomis skiepyta pabaigoje. Vėliau paskiepijus kita vakcina, poveikis gali pasikeisti, todėl vakcinacijos seka itin svarbi. Pvz., difterijos, stabligės ir kokliušo vakcina (DTP), suleista kartu arba vėliau, gali susilpninti palankų gyvosios vakcinos poveikį, todėl skiepijimo schemose gyva vakcina turėtų būti paskutinė. Revakcinacija gyvomis vakcinomis yra daug svarbesnė vaikų išgyvenamumui negu manyta anksčiau. Tikėtina, kad ankstesnė motinos vakcinacija gali sustiprinti palankų nespecifinį tų pačių vakcinų poveikį palikuonims. Norint panaudoti visuomenės sveikatai vakcinų teigiamą nespecifinį poveikį, reikia ištirti galimas sąveikas. Būtų tikslinga stebėti įprastinę vakcinaciją demografinės priežiūros sistemose ir tarp vaikų, patekusių į ligoninę. Tokiu būdu galėtume, pvz., nustatyti, kad mergaičių, paskiepytų DTP vakcina po skiepo nuo tymų, mirtingumas yra didesnis, arba kad jei vaiko motina neturi BCG rando, tai jos vaikui rizika mirti ligoninėje yra didesnė. 

Navrongo (Gana) sveikatos tyrimų centro tyrėjas dr. Paul Welaga pristatė tyrimą, kuris parodė, kad skiepijimo gyva geriamąja poliomielito vakcina kampanijos labai prisidėjo prie ryškaus vaikų mirtingumo sumažėjimo nuo 1990 m. mažas pajamas gaunančiose šalyse. Tyrėjai kėlė klausimą, kas nutiks vaikų sveikatai, kai poliomielito virusas bus išnaikintas ir bus nutrauktas skiepijimas šia vakcina? 

Australijos tyrėjų grupė pristatė tyrimą, kurio duomenimis konjuguota pneumokokų vakcina gali sumažinti kūdikių hospitalizacijos dėl respiracinio sincitinio viruso infekcijos riziką – tai dar kartą parodo epidemiologinių nespecifinio vakcinų poveikio tyrimų svarbą. 

Vokietijos tyrėjų grupė pristatė tyrimą, kurio duomenimis nėščių moterų atsakas į COVID-19 mRNR vakcinas yra silpnesnis. Būtina atsižvelgti į tai, kad nėštumo metu susidaro unikali imunologinė aplinka. 

Antroji diena

Melburno Universiteto vaikų infekcinių ligų profesorius Nigel Curtis papasakojo apie BRACE tyrimą, kurio metu nagrinėjama, ar BCG vakcina sumažino COVID-19 poveikį sveikatos priežiūros specialistams.  

Stanfordo universiteto patologijos, mikrobiologijos ir imunologijos profesoriaus Bali Pulendran pranešime atkreipė dėmesį interferono ir T ląstelių kiekio įtaką ryšiui tarp antikūnų kiekio ir apsaugos nuo COVID-19: esant tam tikram interferono ir T ląstelių kiekiui pakanka labai nedaug antikūnų, o kai kuriais atvejais jų visai nereikia. Kuomet R. Jankūnas pasiteiravo, ar logiška registruojant vakcinas remtis vieninteliu imunologiniu rodikliu – antikūnų kiekiu, pranešėjas pakvietė į pagalbą FDA patariamosios grupės narį prof. O. Levy, balsavusį už Pfizer vakcinos patvirtinimą skubiam https://www.cnbc.com/video/2020/12/11/fda-advisory-panel-member-dr-ofer-levy-on-voting-to-approve-the-pfizer-vaccine-for-emergency-use.html ir Australijos vyriausybės imunizacijos techninės patariamosios grupės narę Katie Flanagan, kuri nurodė, kad registracijos tikslu reikalavimai turi būti kiek įmanoma paprastesni. Vėliau užkulisiuose O. Levy teigė, kad priimdama sprendimą dėl registracijos FDA nesprendžia dėl privalomos vakcinacijos, o tik sudaro skiepijimo galimybę, nes, pvz., ir tarp vaikų yra nutukusių, sergančių sunkiomis gretutinėmis ligomis ir tokių, kurių tėvai labai nori skiepyti. 

Keletas tolesnių pranešimų buvo skiria imunologiniams nespecifinio vakcinų poveikio mechanizmams. 

Vėliau Harvardo (JAV) universiteto medicinos profesorė Denise Faustman papasakojo apie šiuo metu JAV vykdomus BCG vakcinos veiksmingumo 1 tipo diabetui gydyti tyrimus. Ji pabrėžė kad ši daugybę metų vartojama nuo tuberkuliozės sukelia ir daug kitų poveikių, kurių nemaža dalis gali būti naudingi sveikatai. 

Stanfordo (JAV) universiteto bioinžinerijos docentė Annelise E. Barron nagrinėjo BCG vakcinos sukeliamą LL-37 baltymo indukciją – tai galėtų būti naujas neuronų apsaugos nuo Alzheimerio ligos ir COVID19 sukeliamų pažeidimų  mechanizmas. 

Keli pranešėjai akcentavo BCG vakcinų skirtumus – to, ką sukelia vienas štamas, gali nesukelti kitas. 

Trečioji diena

Trečiąją dieną net trys pranešimai buvo skirti nuo lyties priklausomiems atsako į vakcinas (COVID-19, gripo, tyrimų-parotito-raudonukės ir kt.), kurie klinikinių tyrimų metu dažniausiai ignoruojami. Vieno aptarto tyrimo preliminari analizė rodo, kad imuninio atsako į gripo virusą rodikliai priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo lyties. Kitas tyrimas parodė, kad paskiepijus tymų ar raudonukės vakcina neutralizuojančių antikūnų titras nepriklauso nuo lyties, bet parotito vakcina sukelia reikšmingai stipresnį imunologinį atsaką moterims. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad reikšmingų imunologinio atsako skirtumų negalima painioti su kliniškai reikšmingu poveikio skirtumu, kuriam įrodyti reikia vertinti klinikines baigtis. Nors gripo vakcina sukelia panašaus antikūnų kiekio sintezę vyrams ir moterims, bet kiti imunologiniai rodikliai (pvz., CD3+ T ląstelių, CD4+ T ląstelių, CD8+ T ląstelių, B ląstelių kiekis) skiriasi. Svarbią įtaką nuo lyties priklausomiems imuninio atsako skirtumams daro tiek su lytinėmis chromosomomis susiję genai, tiek lytiniai hormonai. 

Atskiros sesijos metu 12 dalyvavusių doktorantų turėjo galimybę užduoti rūpimus klausimus konferencijos dalyviams. Kilus klausimui apie nėščių moterų skiepijimą R. Jankūnas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu laikoma neetiška įtraukti nėščias į klinikinius tyrimus. Betgi COVID-19 metu buvo neetiška įtraukti į klinikinius tyrimus tūkstančius moterų, o paskui pasidarė etiška paskiepyti jų milijonus vakcinas pateikus į rinką. Visi kalbėtojai sutiko, kad nėščiųjų įtraukimo į klinikinius tyrimus klausimą būtina spręsti. 

Konferenciją baigė aukštų pareigūnų diskusija, kurioje dalyvavo PSO Imunizacijos, vakcinų ir biologinių vaistų departamento direktorė Kate O’Brien, JAV Maisto ir vaistų administracijos patariamosios grupės narys prof. Ofer Levy, UNICEF vyriausioji patarėja Ulla Griffiths ir kt. Joje aptarti galimi PSO vakcinacijos politikos keitimai, jiems būtinų tyrimų ir jų finansavimo klausimai. 

Kai kurie stendiniai pranešimai 

  • Pietų Danijos Universiteto Profesorė Christine Stabell Benn kėlė klausimą, kad galiojantys vakcinų klinikinių tyrimų reikalavimai paseno ir nebeatitinka dabartinių mokslų žinių lygio, todėl turėtų būti keičiami. 
  • Baltimorės (JAV) Johns Hopkins Bloomberg Visuomenės sveikatos mokyklos molekulinės mikrobiologijos ir imunologijos profesorė Sabra L. Klein pažymėjo, kad dabar skiriama daug dėmesio imunitetui prieš specifiškai skiepijant nuo konkrečių ligų, tačiau daug naudos galėtų duoti ir tinkamas palankaus nespecifinio vakcinų poveikio panaudojimas. 
  • Tyrėjas Juan M. Marqués iš Urugvajaus universiteto nagrinėjo natūralaus imuniteto pokyčius pirmąją savaitę po pirmosios COVID-vakcinos dozės. Tikėtina, kad tuo laikotarpiu, kol specifinis povakcininis dar nepasireiškęs, o natūralus imunitetas susilpnėjęs, padidėja virusų kiekis organizme ir rizika užkrėsti kitus žmones, o simptomai nejaučiami arba juos užmaskuoja vakcinos sukelti trumpalaikiai sutrikimai. Pažymėtina, kad pagrindinių vakcinų klinikinių tyrimų metu apsauga tuo laikotarpiu nebuvo vertinta. Šiuos duomenis atitinka ir publikacija NEJM, kurios autoriai nustatė, jog COVID19 rizika padidėdavo (palyginus su negu nesiskiepijusiais) po pirmosios dozės ir gerokai sumažėdavo po antrosios dozės. Tam tikrą laiką po pirmosios dozės paskiepyti žmonės gali kelti didesnę riziką neskiepytiems ir tai galėtų būti susiję su kai kuriose šalyse pastebėtų ryšiu tarp masinės vakcinacijos ir teigiamų testų procento didėjimo. 
  • LSMU docentas Rimas Jankūnas nagrinėjo BNT162 vakcinos pagrindinio 12-15 metų paauglių klinikinių tyrimo metu nustatytą nespecifinį poveikį, atkreipdamas dėmesį į tai, kad šis tyrimas neparodė apsaugos su sunkios  ligos ir mirties, bet parodė, jog vakcinos grupėje sunkių nepageidaujamų reiškinių pasitaikė kelis kartus dažniau negu placebo, o mergaitės tapimo neįgalia atvejis po antro skiepo nutylėtas Europos Vaistų Agentūros vertinimo protokole, kuriuo grindžiama šio preparato registracija. 
  • Dr. Elisabeth Dulfer pateikė tyrėjų iš Nyderlandų nustatytus duomenis, kad BNT162b2 vakcina daro įtaką ne tik adaptyviam, bet ir įgimtam imunitetui. Įgimto imuninio atsako susilpnėjimas kartu su adaptyvinio sustiprėjimu gali prisidėti prie labiau subalansuotos uždegiminės reakcijos COVID-19 metu. Tarp jų radinių – silpnesnis kiekybinis, funkcinis ir gleivinės imunologinis atsakas kartu suleidus gripo ir COVID-19 vakcinas negu atskirai suleidus sustiprinamąją COVID-19 vakcinos dozę. 

© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.

NAUDINGOS NUORODOS

PRENUMERUOKITE NAUJIENLAIŠKĮ!

[wpforms id="2329" title="false"]