Europos Tarybos asamblėja paskelbė rezoliuciją dėl COVID-19 įveikimo priemonių

Šiandien Europos Tarybos asamblėjoje buvo priimta rezoliucija „COVID-19 įveikimas pasitelkiant visuomenės sveikatos priemones“ (Beating Covid-19 with public health measures).

Be kitų dalykų, rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į ilgalaikes COVID-19 infekcijos pasekmes asmens sveikatai ir valstybės pareigą skirti pakankamai lėšų persirgusių asmenų gydymui, kad būtų apsaugota jų teisė į sveikatą:

„Deja, didelė dalis COVID-19 infekciją išgyvenusių žmonių turės nuolatinių simptomų („ilgasis Covid“), kai kurie iš jų bus sunkūs. Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad apie 10–20 proc. visų virusu užsikrėtusių suaugusiųjų turi tokius simptomus, o tai labai apsunkina sveikatos priežiūros sistemas ir ekonomiką, jau nekalbant apie šių naujų lėtinėmis ligomis sergančių žmonių, kurių daugelis yra palyginti jauni ir buvo sveiki ir aktyvūs prieš infekciją, gyvenimo kokybę. Vyriausybės turi tai padaryti visuomenės sveikatos prioritetu ir skubiai skirti reikiamus išteklius asmenų, sergančių po COVID-19, simptomų ištyrimui ir gydymui, kad būtų išlaikyta jų teisė į sveikatą.“

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad užsitęsusi pandemija pablogino psichinę sveikatą, apsunkino sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Netiesiogiai pripažįstamas perteklinių mirčių, kurias sąlygojo pandeminė situacija, faktas, o taip pat tai, kad viruso mutacija sumažino vakcinacijos ar persirgus įgyto imuniteto galimybes susidoroti su infekcija, kas lemia tiek užsitęsusią pandemiją, tiek ir sveikatos priežiūros sistemos perdegimą:

„Dėl nuolatinio streso ir netikrumo gyvenant pandemijos metu visame pasaulyje pablogėjo psichikos sveikatos padėtis, o tai dar labiau padidino bendrą ligų naštą. Virusui pereinant į vis naujus ir vis labiau užkrečiamus variantus, kurie išvengia imuniteto, kurį suteikia vakcinos ir persirgimas, viena po kitos sekusios COVID-19 infekcijos bangos daugelyje šalių sudarė ilgus kitų ligų gydymo laukimo sąrašus, dar labiau pagilindamos bendrą sveikatos krizę. Be to, pandemija atskleidė mūsų sveikatos sistemų nelygybę ir nepakankamą finansavimą, dėl kurio, inter alia, pervargę sveikatos priežiūros darbuotojai ir nepakankamos ligoninių lovos. Šį klausimą reikia skubiai spręsti.“

Rezoliucija kaip pagrindines ir nuolatines pandemijos poveikio priemones, skirtas užkirsti kelią COVID-19 ligos plitimui neuždarant didelės visuomenės dalies, rekomenduoja „skatinti skiepus, kaukių dėvėjimą, fizinio atstumo palaikymą, rankų higieną, vengti perpildytų ir uždarų erdvių, užtikrinti tinkamą vėdinimą mokyklose, sveikatos ir socialinės rūpybos įstaigose bei visuomeniniuose pastatuose.“

Kalbant apie priemones, kurios riboja fundamentalias žmogaus teises, rezoliucija pabrėžia, kad: „sprendimai <…> būtų priimami ir aiškiai bei skaidriai perduodami, kad jie, kiek įmanoma, būtų grįsti įrodymais, įgyvendintų teisėtą tikslą ir kad jie būtų proporcingi. Parlamentai, teismai ir, kai reikia, išorės ekspertai turėtų turėti galimybę įvertinti ir peržiūrėti priemones. Be to, reikia atlikti tolesnius vertinimus siekiant užtikrinti, kad priemonės nebūtų taikomos ilgiau nei būtina, bet taip pat apsvarstyti kitas priemones, kurios gali būti tinkamesnės.“

Kalbėdama apie užsikrėtimų skaičiaus sumažinimą rezoliucija rekomenduoja „įpareigoti naudoti aukštos kokybės kaukes (jei įmanoma, palaipsniui pereinant prie FFP2 standarto kaukių) didelės rizikos situacijose (pavyzdžiui, viešajame transporte, perpildytose erdvėse mokyklose ir už jos ribų); jei įmanoma, nemokamai tiekti tokias kaukes pažeidžiamoms grupėms.“

Taip pat pabrėžiamas poreikis „užtikrinti, kad būtų nemokamai atliekami atitinkami COVID-19 tyrimai, visų pirma sveikatos ir socialinės rūpybos personalui, vaikams ir mokyklos personalui, pagrindiniams darbuotojams, taip pat asmenims, turėjusiems kontaktą ir turintiems simptomų.“

Kalbant apie COVID-19 leidimus arba sertifikatus, kaip priemonę užsikrėtimų skaičiui valdyti, ET priėmė poziciją, jog jų naudojimas, kaip nurodyta ET rezoliucijoje Nr. 2361 (2021), galimas tik jų paskirtam tikslui – stebėti vakcinacijos veiksmingumą, galimą šalutinį poveikį ir nepageidaujamus reiškinius. Kitaip tariant, ET pasisakė už tai, kad panašios priemonės būtų naudojamos tik vakcinų efektyvumui tirti, bet ne bendrai riboti prekių ir paslaugų prieinamumą visuomenėje.

Siekiant stabdyti infekcijos perdavimą, rekomenduojamas tiek efektyvus testavimas, tiek pakankamas izoliacijos laikas.

ET rezoliucijoje išdėstyta nuomone, privalomas medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimas galimas tik pažeidžiamų asmenų apsaugos tikslu.

Visų kitų visuomenės grupių vakcinacijos atžvilgiu, rezoliucija pabrėžia būtinybę vakcinacijos politiką vykdyti laikantis Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos (ETS Nr. 164, Ovjedo konvencija) 3 str. įtvirtinto lygiateisiško sveikatos priežiūros prieinamumo principo.

ET rezoliucija rekomenduoja šalims registruoti vakcinų sukeltas nepageidaujamas reakcijas ir teikti paramą žmonėms, kurie patyrė galimas komplikacijas po vakcinacijos.

Už rezoliuciją balsavo 86 ET nariai, prieš – 16 (įskaitant ir A. Lydeką), 10 susilaikė (įskaitant ir R. Tamašūnienę).

Rezoliucijos tekstą rasite čia:

https://pace.coe.int/en/files/29796/html

Visos teisės saugomos ©

NAUDINGOS NUORODOS

PRENUMERUOKITE NAUJIENLAIŠKĮ!

[wpforms id="2329" title="false"]