Daugiau nei pusė apklaustųjų žino apie STI veiklą

Sveikatos teisės institutas veikia apie pusę metų. Todėl nutarėme atlikti apklausą ir pasidomėti tiek STI žinomumu visuomenėje, tiek veiklos vertinimu.

2022 m. vasario 3–8 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuo 18 m. požiūrio tyrimą. [1] Tarp kitų klausimų apklaustųjų klausta, kaip jie vertina Sveikatos teisės institutą.

Nepaisant STI skleidžiamos informacijos blokavimo didžiojoje žiniasklaidoje, STI žinomumas yra santykinai didelis – 54,3 proc. visų apklaustųjų apie STI yra girdėję ir kažką žino.

„Neblogas rezultatas, ypač dėl to, kad palankių vertinimų dvigubai daugiau negu nepalankių“, – teigia Sveikatos teisės instituto direktorius dr. Rimas Jankūnas. 

[1] N=1005. Respondentai atrinkti tikimybinės atrankos principu išlaikant populiacijos proporcijas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Tyrimas atliktas 26 miestuose ir daugiau nei 50 kaimų.

Apie STI veiklą žino daugiau nei pusė apklaustųjų

Tyrimas parodė, kad didesnioji tiriamųjų dalis (54,3 proc.) žino apie STI, ir daugiau nei trečdalis jų (35,2 proc.) institutą vertina palankiai, pusė (50 proc.) susilaikė nuo tiesioginio vertinimo, teigdami, kad STI veiklą vertina nei palankiai, nei nepalankiai, ir tik kiek daugiau nei dešimtadalis (14,8 proc.) išsakė negatyvią poziciją instituto atžvilgiu.

Beveik pusė (45,7 proc.) tyrime dalyvavusiųjų negalėjo išsakyti pozicijos STI atžvilgiu, nes tyrimo metu dar nebuvo apie jį girdėję.

„Nepamirškime, kad nuo instituto susibūrimo nemažai kritikavome pandemijos valdytojų sprendimus, nes jie stokojo mokslinio pagrindo, lankstaus požiūrio į besikeičiančią situaciją, o kartais – ir logikos. Ir nors šiandien dauguma mūsų nuo pradžių teigtų teiginių ir teiktų pasiūlymų jau virtę plačiai pripažįstama realybe, rudenį ir žiemą populiariojoje žiniasklaidoje buvo formuotas iš esmės negatyvus STI įvaizdis. Instituto veiklą bandyta nepagrįstai sieti su sąmokslo teorijomis ir jas platinančiais asmenimis, skleistos abejonės dėl STI vadovų ir ekspertų kvalifikacijos (pvz., LRT tyrimas, Vilniaus savivaldybės narių, politikų, epidemiologų ir kt. vieši pasisakymai ir pan.), dėl ko ribotą priėjimą prie įvairesnių informacijos šaltinių turinčiam asmeniui buvo ir tebėra keblu susidaryti pilną, išsamų ir objektyvų vaizdą apie institutą ir jo veiklą“, – komentuoja R. Jankūnas. 

STI veikla labiau domisi asmenys su aukštuoju išsilavinimu

Pagal išsimokslinimą daugiausiai negirdėjusių apie STI buvo tarp žemesnio išsimokslinimo – neturinčių vidurinio išsilavinimo (58,2 proc.) ir įgijusių vidurinį, aukštesnįjį ar spec. vidurinį išsimokslinimą (48,8 proc.) – asmenų. Tuo tarpu tarp asmenų su aukštuoju išsilavinimu STI žinomumas buvo ženkliai didesnis: tik trečdalis (36,5 proc.) apie jį nieko nežinojo.

Tai rodo, kad STI veiklą labiausiai seka, apie ją žino ir daugiau ar mažiau ja domisi aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.

Tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą aiški mažuma (vos 8,1 proc.) STI vertino neigiamai, kai tuo tarpu tarp neturinčių vidurinio išsimokslinimo taip jį vertinančių buvo 14,9 proc., o tarp įgijusių vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį išsimokslinimą – 7,3 proc. Be to, aukštąjį išsilavinimą įgijusieji dažniau (30,9 proc.) buvo linkę STI vertinti neutraliai – nei palankiai, nei nepalankiai.

STI palankiau vertina didmiesčių gyventojai

Vertinant apklaustuosius pagal socialinę padėtį, apie STI mažiausiai girdėjo pensinio amžiaus asmenys (56,3 proc.), bedarbiai (50,9 proc.), moksleiviai ir studentai (44,9 proc.) bei darbininkai (44,4 proc.).

Daugiausia apie STI yra girdėję specialistai ir tarnautojai (net 69 proc.). Būtent specialistų grupės – specialistai ir tarnautojai (29,8 proc.) bei specialistai, dirbantys aptarnaujantį/techninį darbą (20,1 proc.), STI vertina palankiausiai.

Rečiau apie STI girdėjo asmenys, turintys žemesnes pajamas vienam šeimos nariui (iki 400 eur per mėn. – 47,4–48,4 proc.), taip pat vilniečiai (59,5 proc.) bei gyvenantieji kaimo vietovėse (45,5 proc.). Palankiausiai STI veiklą vertino gyvenantieji didmiesčiuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje (26,1 proc.) ir vilniečiai (19 proc.).

Taip pat tarp vilniečių yra mažiausiai vertinančių STI neigiamai (vos 3,5 proc.), kai kitose grupėse pagal gyvenamąją vietą šis procentas svyruoja nuo 5,5 proc. (didmiesčių gyventojai) iki 11,9 proc. (gyvenantieji kituose miestuose).

© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.

NAUDINGOS NUORODOS

PRENUMERUOKITE NAUJIENLAIŠKĮ!

[wpforms id="2329" title="false"]