Tyrimas rodo, kad vidutinis fizinis aktyvumas gali apsaugoti nuo sunkios COVID-19 ligos

Nauju tyrimu nustatyta, kad vidutinio lygio fizinis aktyvumas suaugusiuosius gali apsaugoti nuo sunkių COVID-19 padarinių, pavyzdžiui, hospitalizacijos, patekimo į intensyviosios terapijos skyrių ir mirties.

Tyrimo metu nustatyta, kad suaugusiųjų, kurių fizinio aktyvumo lygis buvo aukštas arba vidutinis, sveikatos būklė po užsikrėtimo virusu buvo geresnė nei tų, kurių fizinis aktyvumas buvo nedidelis arba jo nebuvo visai.

Atliekant tyrimą, 2021 m. kovo–birželio mėnesiais buvo analizuojami daugiau nei 65 tūkst. pacientų sveikatos rodikliai. Tyrimas atliktas bendradarbiaujant Vitvatersrando universitetui Johanesburge (PAR) ir Vakarų universiteto mokslininkams.

„Nustatėme, kad net jei esate aktyvūs tik 60 minučių per savaitę, to vis tiek pakanka padaryti išvadai, jog tai apsaugo nuo sunkių COVID-19 padarinių“, – sakė viena iš tyrėjų dr. Jane Thornton.

Skirtingas aktyvumo lygis savaitės bėgyje

Tyrimo metu trijų fizinio aktyvumo lygių dalyviai buvo tiriami pagal tai, kiek minučių per savaitę jie mankštinosi.

J. Thornton sako, kad „vidutinio aktyvumo“ kategorijai priskiriami tie, kurie aktyviai sportuoja 1–2,5 val./sav. Tai pagrįsta PSO pasaulinėmis fizinio aktyvumo gairėmis.

„Tam tikrais aspektais žinojome, kad fizinis aktyvumas apsaugo, tačiau [ištirtas] fizinio aktyvumo kiekis padeda pamatyti, jog veikla neprivalo būti per daug aktyvi.“

Tyrėjai pastebėjo, kad hospitalizacijų skaičius sumažėjo maždaug dviem trečdaliais, o paguldymų į intensyviosios terapijos skyrių ir ventiliacijos atvejų sumažėjo beveik perpus, palyginti su fizinio aktyvumo neturinčiais asmenimis.

„Mums tapo akivaizdu, kad už fizinį aktyvumą turėtume labiau pasisakyti ne tik sveikatos priežiūros srityje, bet ir politikoje bei platesnėje bendruomenėje“, – teigė J. Thornton.

Mažais žingsneliais galima nueiti ilgą kelią

J. Thornton sako, kad fizinis aktyvumas yra labai svarbus, tačiau, kad duotų rezultatų, jis nebūtinai turi būti intensyvus ar griežtas. Būtent šis klaidingas įsitikinimas gali sumažinti žmonių motyvaciją.

„Tai neturi būti didelis šuolis nuo sofos iki kelių valandų fizinio aktyvumo per dieną. Reikia kasdien po truputį užsiimti fizine veikla. Valanda, paskirstyta per savaitę, nėra tiek daug“, – sakė ji.

Ji sako, kad fizinis aktyvumas, derinamas su tokiomis priemonėmis kaip kaukės dėvėjimas ir skiepai, gali padėti išvengti lėtinių padarinių pasveikus nuo viruso.

Tyrėjos teigimu, kažkokios fizinės veiklos įtraukimas žmonėms taip pat gali sukurti tam tikrą kontrolės jausmą, ypač atsižvelgiant į nuolatinius pandemijos iššūkius. „Tai yra kažkas, ką galima daryti, net kai visą kitą aplink mus kartais sunku kontroliuoti. Galimybė turėti tą vieną dalyką, kurį darote kasdien, padeda“, – sakė ji.

„Tyrimu iš tikrųjų bandoma pasakyti, kad žinome, jog fizinis aktyvumas dėl COVID-19 buvo tikras iššūkis, bet pabandykime būti sveiki.“

© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.

NAUDINGOS NUORODOS

PRENUMERUOKITE NAUJIENLAIŠKĮ!

[wpforms id="2329" title="false"]