STI

Apie COVID-19 ir kalbos svarbą kalbėjęs teologas Holger Lahayne atkreipė dėmesį į karinės leksikos vartojimą COVID-19 kontekste. „Vyriausybių vadovai anksti pradėjo vartoti karo leksiką. „Karas su virusu“, „karas su pandemija“ – tokia kalba vis dar su mumis, visiems jau savaime suprantama, kad reikia „laimėti karą“. Karas yra nenormali situacija. Daug kas šiandien sako, kad „dabar

Profesorės teigimu, visuomenės sveikatos netolygumas priklauso nuo įvairių veiksnių (artimieji, namai, mokyklos, darbai, sveikatos apsaugos sistema ir jos prieinamumas, politinės, kultūrinės, socioekonominės sąlygos šalyje ir kt.) ir jų sąveikos. „Moksliniai tyrimai vis dažniau nurodo, kad sveikatos lygis yra susijęs su socialiniu-ekonominiu statusu. Ekonominė-socialinė nelygybė ir nelygybė įvairiose aplinkose gali daryti tiesioginę įtaką rizikai susirgti, apsisaugoti

Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas konferencijos dalyviams pasakojo, kaip pandemija paveikė sportininkų gyvenimą. Jis dalinosi olimpinių žaidynių „Tokijas 2020“ rinktinės patirtais įspūdžiais ir iššūkiais. COVID-19 atnešė tokius naujus reikalavimus kaip šalyje planuojamos veiklos planas, keli neigiamo COVID-19 testo sertifikatai, tam tikrų programėlių įsidiegimas ir nuolatinis naudojimas, kasdienis sveikatos būklės sekimas, nuolatinis kaukės dėvėjimas ir

Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas pristatė, kaip asmens sveikatos priežiūros paslaugos jo vadovaujamoje įstaigoje buvo teikiamos COVID-19 kontekste. E. Navickas pasakojo, kad pandemijos pradžioje jo įstaigos kolektyvą, kaip ir visus kitus, išgąsdino nežinomybė, eilė besikeičiančių teisės aktų. „Visgi kažkaip susigaudėme ir nusprendėme, kad visi tie vienas kitą papildantys ar vienas kitam prieštaraujantys teisės aktai neturi

Onkologė chemoterapeutė doc. dr. Rasa Jančiauskienė aptarė onkologinės pagalbos teikimo ypatumus karantino metu, kilusius iššūkius ir rastus sprendimus bei problemas, kurios dar turėtų būti išspręstos. Apie onkologiją kalbėti svarbu. Amerikos vėžio draugija teigia, kad 41 proc. žmonių per gyvenimą susirgs ir 21 proc. mirs nuo vėžio. Lietuvoje per pastaruosius 20 metų sergamumas vėžiu padidėjo 2,5

Epidemiologas dr. Andrius Kavaliūnas, dirbantis Švedijos Karolinska institute, palygino, kaip su COVID-19 krize tvarkosi Švedija ir Lietuva, bei dalinosi, ko galima pasimokyti iš kaimynų šiaurėje. A. Kavaliūnas teigė, kad švedų pandemijos valdymo plane nėra nieko panašaus į plataus masto visuomenės uždarymus, o daugiausiai dėmesio skiriama aprūpinimui asmens apsaugos priemonėmis, laboratorinių pajėgumų užtikrinimui, visuomenei rekomenduojami akcentai

Farmakologas doc. dr. Rimas Jankūnas kalbėjo apie COVID-19 vakcinų saugumą ir veiksmingumą. Buvęs už vaistų registraciją, klinikinius tyrimus ir farmakologinį budrumą atsakingas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas akcentavo vakcinos registraciją pagrindžiančių klinikinių tyrimų vertę. „Prieš pradedant klinikinį tyrimą, įgaliotoji institucija ir etikos komitetas turi pritarti jo protokolui, kuriame numatoma, kas bus įtraukta, pagal ką