Sveikatos Teisės Institutas (STI)

EnglishLithuanianRussian
EnglishLithuanianRussian

▶️ Visuomenės sveikatos prof. dr. Miglė Helmersen kalbėjo apie visuomenės sveikatos nelygybę COVID-19 kontekste

Profesorės teigimu, visuomenės sveikatos netolygumas priklauso nuo įvairių veiksnių (artimieji, namai, mokyklos, darbai, sveikatos apsaugos sistema ir jos prieinamumas, politinės, kultūrinės, socioekonominės sąlygos šalyje ir kt.) ir jų sąveikos. „Moksliniai tyrimai vis dažniau nurodo, kad sveikatos lygis yra susijęs su socialiniu-ekonominiu statusu. Ekonominė-socialinė nelygybė ir nelygybė įvairiose aplinkose gali daryti tiesioginę įtaką rizikai susirgti, apsisaugoti nuo ligos ar efektyviai pasveikti“, – akcentavo M. Helmersen.

COVID-19 pandemija visuomenę paveikė skirtingai. Laikinus, nestabilius, mažai apmokamus darbus sveikatos priežiūros, mažmeninės prekybos paslaugų sektoriuose dirbantys asmenys buvo labai paveikti, nes jų tiesioginio darbo atlikimo negalima perkelti į „namų ofisus“. Prie padidėjusios rizikos susirgti prisidėjo prastos kokybės būstai tankiai apgyvendintose vietovėse.

Infekcijos kontrolės priemonės ir „lokdaunai“ neproporcingai ir labiausiai paveikė mažas pajamas gaunančias šeimas su mažais vaikais. „2020 m. daugiau nei trečdaliui mažas pajamas gaunančių šeimų su vaikai išlaidos padidėjo, o 40 proc. dideles pajamas gaunančių ir vaikų neauginančių šeimų išlaidos sumažėjo. Prognozuojamas ilgalaikis ekonominis poveikis apima būsimų pajamų praradimą ir padidėjusį nedarbą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos teigimu, manoma, kad pandemijos poveikis užimtumui yra dešimt kartų didesnis nei finansinės krizės 2008 metais, dėl kurios tada smarkiai padidėjo savižudybių ir psichinės sveikatos sutrikimų rodikliai. Taigi, ši pandemija jau sukėlė recesiją, kuri greičiausiai turės panašų žalingą poveikį psichinei visuomenės sveikatai“, – tyrimų duomenis pristatė M. Helmersen.   

Profesorė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad blogos finansinės padėties šeimose derinys su namuose raginančia likti pandemijos politika daro didelę žalą vaikų raidos vystymuisi ir psichinei sveikatai. Jauniausi vaikai praranda betgi bazinius vystymosi įgūdžius. Prarastos mokymosi galimybės padarys didžiausią žalą būsimoms kvalifikacijoms ir darbo galimybėms jau dabar nepalankioje padėtyje esantiems mokiniams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

NAUDINGOS NUORODOS

NAUDINGOS NUORODOS