Reprezentatyvus (N=1000) Lietuvos gyventojų nuo 18 m. požiūrio tyrimas atliktas 2023 m. balandžio 14-22 dienomis. Tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus.“ Respondentai atrinkti tikimybinės atrankos principu išlaikant populiacijos proporcijas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Tyrimas vykdytas 24 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų akivaizdinį interviu derinant su interviu telefonu. Tirta gyventojų pozicija, motyvacija ir elgsena Covid-19 pandemijos valdymo Lietuvoje klausimu. Daugumos tyrimo metu gautų duomenų patikimumas, priklausomai nuo sociodemografinių ir kitų analizės kriterijų svyruoja 3-5 proc. paklaidos ribose.
Tyrimo ataskaitą galima rasti ČIA>>
Santrauka:
Apklausa parodė neigiamą visuomenės požiūrį į valstybinių institucijų vykdytą politinę-rinkodarinę vakcinacijos politiką. Gyventojai dažnai skiepijosi neturėdami pilnos informacijos, o jų laisvą valią iškreipė taikytos spaudimo skiepytis priemonės. Tyrimas patvirtino, kad pertekliniai reikalavimai gimdo priešingą efektą – nepritarimą ir pasipriešinimą. Atsiskleidė itin menkas pasitikėjimas valdžios institucijomis ir jų skelbiama informacija apie vakcinaciją nuo Covid-19. Visuomenė mato valdžios institucijų vykdytos pandemijos valdymo strategijos žalą, suvokia, kad dalies jos buvo galima išvengti, ir mano, kad priėmusieji šią žalą sukėlusius sprendimus turėtų už tai prisiimti atsakomybę.
Vakcinacija nuo Covid-19: reali vs hipotetinė pozicija ir elgsena
Krizės, įskaitant pandemijas, atskleidžia, koks elgesys yra būdingas visuomenei nekasdienėse situacijose. Tai ne tik atspindi realią sociumo būklę, bet ir leidžia modeliuoti visuomenės elgseną galimų krizių atvejais – tirti, kas ir kaip visuomenę ar jos grupes (de)motyvuoja, kokios galimos krizėje priimamų sprendimų pasekmės ir grėsmės ir kokias preventyvias pamokas galima išmokti. Ką parodė tyrimas?
Visų pirma, Lietuvos pasiskiepijusių Covid-19 vakcinomis vidurkis yra panašus į ES ir pasaulio vidurkį – 71 proc. Visgi duomenys rodo akivaizdžią takoskyrą tarp realios ir hipotetinės vakcinacijos nuo Covid-19. Jei apie vakcinas būtų buvę žinoma tiek, kiek dabar, pasiskiepijęs būtų tik ketvirtadalis (25,9 proc.), daugiau nei pusė (apie 53,1 proc.) nesiskiepytų, iš jų 21,1 proc. nebūtų skiepijęsi, jei būtų galėję rinktis, 32 proc. jokiu būdu nesirinktų vakcinacijos, o 21 proc., būtų neskubėję priimti sprendimų.
1 pav. Hipotetinė vakcinavimosi nuo Covid-19 elgsena disponuojant šiuo metu žinoma informacija apie Covid-19 vakcinas, N-1000, proc.
2,7 karto besiskirianti reali ir hipotetinė vakcinacija nuo Covid-19 (ypač kartu su kitais tyrimo duomenimis) rodo, kad apsispręsdami dėl skiepijimosi gyventojai dažnai buvo veikiami kitų pasirinkimo motyvų, nei medicininė informacija.
Kalbant apie vakcinaciją yra svarbus asmens sutikimas, apimantis ne tik laisvą valią, bet ir informuotumą apie galimą medikamento naudą ir žalą. Tyrimas rodo, kad tik mažiau nei pusei (48,9 proc., ±5 proc. paklaidos ribose) pasiskiepijusiųjų buvo suteikta suprantama ir pakankama informacija.
2 pav. Informacijos apie vakcinų nuo Covid-19 saugumą ir veiksmingumą suteikimo lygmuo (N-710), proc.
(Ne)vakcinacijos nuo Covid-19 motyvų analizė leidžia teigti, kad dalies gyventojų laikysenoje latentiškai atsiskleidžia neigiamas požiūris į valstybinių institucijų vykdytą politinę-rinkodarinę vakcinacijos politiką, kai sprendimus dėl vakcinacijos spausta priimti prieš asmens valią. Tyrimas rodo, kad skiepytasi dėl trijų tipų motyvų: išgyvenant vidines (dėl savo ar kitų sveikatos) ir/ar išorines (dėl visuotinai valdžios institucijų lygmenyje socialiai konstruojamo spaudimo, socialinio nerimo) baimes, patiriant psichoemocinį ir/ar finansinį nesaugumą, gresiančius socio-ekonominius ribojimus ir finansinius nuostolius.
Dažnu atveju skiepytasi dėl nuo laisvos asmens valios ir pasirinkimo nepriklausiusių priežasčių: būtinybės turėti Galimybių pasą (42,1 proc.), siekio neprarasti darbo (33,7 proc.), turėti galimybę mokytis (3,9 proc.), neišgalėjimo savo lėšomis susimokėti už privalomą periodinį testavimąsi (7,9 proc.), aplinkinių spaudimo (7,5 proc.), reikalavimo testuotis ar skiepytis norint lankyti artimuosius sveikatos priežiūros ar globos įstaigoje (12 proc.). Motyvas keliauti po kitas šalis irgi, tikėtina, apėmė ne tik poilsinius-pažintinius siekius, bet ir darbo ar mokymosi motyvus, norą aplankyti svetur gyvenančius artimuosius (13 proc.).
3 pav. Skiepijimosi motyvai (N-710), proc.
Minėtas tendencijas patvirtina ir pasirinkimą nesiskiepyti pirma ar pakartotine vakcinos doze lėmę veiksniai: nepasitikėjimas vakcinomis arba informacija apie jas, sveikatos ar medicininiai motyvai (nesaugumas dėl sveikatos ir sprendimas nesiskiepyti dėl sveikatos būklės) bei psichosocialiniai veiksniai, susiję su pasipriešinimu pertekliniam valstybės spaudimui, pasirenkant priešingą elgesio modelį (25,7 proc. nesiskiepydami siekė apginti savo teises ir laisves). Atskira grupė – tai asmenys, kurie nesiskiepija jokiomis vakcinomis (20,9 proc.). Taigi tyrimas patvirtina, kad pertekliniai reikalavimai gimdo priešingą efektą – nepritarimą ir pasipriešinimą.
4 pav. Nesiskiepijimo motyvai (N-382), proc.
Tyrimas atskleidžia, kad 12,7 proc. pasiskiepijusių patyrė sunkesnius sveikatos sutrikimus: ilgai besitęsiančius, besikartojančius sveikatos sutrikimus (8,6 proc.), iki šiol besitęsiančius sutrikimus (3,5 proc.), ligoninėje gydytus sutrikimus (0,6 proc.). Duomenys netiesiogiai rodo, kad po vakcinacijos nuo Covid-19 patirtų sveikatos sutrikimų mastas yra didesnis, nei fiksuojama valdžios institucijų oficialioje statistikoje ar informuota viešai žiniasklaidos priemonėse.
5 pav. Vakcinacijos poveikio sveikatai vertinimas (N-710), proc.
Atskiro tyrimo reikalauja kita išryškėjusi tendencija: dalis gyventojų ne tik po pirmos (apie 66,4 proc.), bet ir po antros (apie 49,2 proc.) vakcinos nuo Covid-19 dozės patyrę sveikatos sutrikimus skiepijosi pakartotinai. Be to, didesni ar mažesni sveikatos sutrikimai po vakcinacijos patirti ne vieną, bet du ar daugiau kartų. Panašu, kad dėl skatinančių ar priverstinių motyvų rinktasi rizikuoti skiepijantis pakartotinėmis dozėmis. Dalis tokio pasirinkimo veiksnių gali būti susiję su pandemijos metu nerimą kėlusiomis aplinkybėmis – įvairiomis formomis vykusiu nesiskiepijančiųjų menkinimu, gėdinimu, kaltinimu neatsakingumu, „teisės būti neužkrėstam“ iškėlimu, gąsdinimu privalomu atskirų profesijų atstovų skiepijimu, raginimu „gyvenimą nesiskiepijantiems paversti pragaru“?
6 pav. Pasiskirstymas pagal patirtus sveikatos sutrikimus po pirmos ir vėlesnių Covid-19 vakcinos dozių (N-354), proc.
Apie sveikatos sutrikimus po vakcinacijos Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ar savo gydytojui gyventojai dažniausiai nepranešė. Tikėtina, kad daugiau nei pusės pasiskiepijusiųjų patirtų sveikatos sutrikimų pobūdis, trukmė, sunkumas, tęstinumas net nebuvo fiksuojami ir tiriami.
7 pav. Pasiskirstymas pagal paciento Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir/ar medikų informavimą apie po vakcinacijos nuo Covid-19 patirtus sveikatos sutrikimus (N-354), proc.
Tokie duomenys netiesiogiai atskleidžia visuomenės vangumą, menką pasitikėjimą medikais ir valstybinėmis institucijomis, abejones dėl informacijos apie patiriamus sveikatos sutrikimus fiksavimo mechanizmo ir paties informavimo prasmingumo.
Pandemijos valdymo pamokos: (ne)pasitikėjimo valdžios institucijomis raiška
Remiantis statistika, net ir atslūgus pandemijai šalyje ilgą laiką fiksuotas perteklinis mirtingumas. Tyrimas leidžia pasigilinti į tai, kokias to priežastis įžvelgia visuomenė.
Panašu, kad labiausiai jis siejamas su sutrikdyta sveikatos priežiūros sistema ir tik po to su pandeminio laikotarpio, karantinų ir ribojimų nulemtais pokyčiais. Dažniausiai perteklinį mirtingumą, visuomenės manymu, lemia laiku nesuteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, dėl ko pavėluotai diagnozuojami rimti operatyvaus gydymo reikalaujantys susirgimai (62,9 proc.), sumažėjęs savalaikis reikiamų specialistų prieinamumas (52,8 proc.), medikų konsultacijos telefonu (49,2 proc.). Kita veiksnių grupė – pandeminio laikotarpio ir jo valdymo strategijos liekamieji padariniai, sąlygoję dėl karantinų sumažėjusį visuomenės aktyvumą ir pablogėjusią jos sveikatą (42,2 proc.). Šiai grupei priskirtinos ir ilgalaikės Covid-19 ligos pasekmės (29,7 proc.) bei tebecirkuliuojantis koronavirusas (22,0 proc.). Paskutinė grupė – šalutinis vakcinų nuo Covid-19 poveikis (40,4 proc.), sutrikdęs dalies visuomenės narių sveikatą.
8 pav. Pasiskirstymas pagal požiūrį į perteklinio mirtingumo po Covid-19 pandemijos priežastis, N-1000, proc.
Popandeminis laikotarpis neabejotinai atskleidė menką pasitikėjimą valdžios institucijomis: tik penktadalis (20,8 proc.) pasitiki ar visiškai pasitiki Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės teikiama informacija apie Covid-19 vakcinas, trečdalio pasitiki dalinai (33,6 proc.), beveik pusė išreiškia nepasitikėjimą ar visišką nepasitikėjimą (apie 45,6 proc.).
9 pav. Pasiskirstymas pagal pasitikėjimą ar nepasitikėjimą valdžios institucijų teikiama informacija apie Covid-19 vakcinas, N-1000, proc.
Dar 2022 m. Vilmorus atliktas tyrimas[1] išryškino nepasitikėjimą atsakingų asmenų priimtais pandeminiais ribojimais (66 proc.), įsitikinimą, kad politikai ir valstybės pareigūnai turėtų atsakyti už jais visuomenei padarytą žalą (apie 58,3 proc.).
2023 m. tyrimas atskleidžia panašią visuomenės nuomonės tendenciją: identifikuojama valdžios institucijų vykdytos pandemijos valdymo strategijos žala visuomenei; atpažįstama, kad dalies jos buvo galima išvengti, tad manoma, kad priėmusieji šią žalą sukėlusius sprendimus turėtų už tai prisiimti atsakomybę. Po nepilnų metų matoma panašiai menkas gyventojų pasitikėjimas valstybinių institucijų veikla, sprendžiant su visuomenės sveikata susijusius klausimus:
pirma, nepasitikima valdžios institucijų (Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės) teikiama informacija apie vakcinas nuo Covid-19;
antra, atitinkamoms institucijoms ir/ar asmenims nepranešama apie po vakcinacijos nuo Covid-19 patirtus sveikatos sutrikimus;
trečia, įžvelgiamos netinkamo sveikatos sistemos organizavimo bei perteklinio mirtingumo sąsajos.
[1] 2022 m. lapkričio 10-19 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuo 18 m. analogiškos metodikos tyrimas (N=1002) apie gyventojų požiūrį į Covid-19 pandemijos valdymą Lietuvoje 2020-2022 metais. Tyrime analizuotas gyventojų požiūris į 2020-2022 m. pandeminių ribojimų poveikį visuomenei, politikų ir valstybės pareigūnų atsakomybę už pandeminiais ribojimais visuomenei padarytą žalą // Pandemijos valdymas Lietuvoje 2022-2022 m. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. 2022 m. lapkričio mėn. 10 – 19 d., N = 1002. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus. 2022
© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.
