Sveikatos Teisės Institutas (STI)

EnglishLithuanianRussian
EnglishLithuanianRussian

Vakcinacija nuo Covid-19 vyko pagal politines preferencijas

Reprezentatyvus (N=1000) Lietuvos gyventojų nuo 18 m. požiūrio tyrimas atliktas 2023 m. balandžio 14-22 dienomis. Tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus.“ Respondentai atrinkti tikimybinės atrankos principu išlaikant populiacijos proporcijas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Tyrimas vykdytas 24 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų akivaizdinį interviu derinant su interviu telefonu. Tirta gyventojų pozicija, motyvacija ir elgsena Covid-19 pandemijos valdymo Lietuvoje klausimu. Daugumos tyrimo metu gautų duomenų patikimumas, priklausomai nuo sociodemografinių ir kitų analizės kriterijų svyruoja 3-5 proc. paklaidos ribose.

Tyrimo ataskaitą galima rasti ČIA>>

Vakcinacija nuo Covid-19: reali vs hipotetinė pozicija ir elgsena

Tęsdami reprezentatyvios apklausos apžvalgą pažvelkime į gyventojų poziciją pandemijos valdymo klausimu ir atitinkamą jų elgseną sąveikoje su politiniais įsitikinimais.
Pirma, labiausiai į pandemijos valdymo per visuotinės vakcinacijos siekį strategiją įsitraukė valdančiojoje Seimo daugumoje esančių politinių partijų rėmėjai: TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Aktyviausiai skiepijosi TS-LKD rinkėjai – net 91,9 proc.

1 pav. Pasiskirstymas pagal skiepijimąsi nuo Covid-19 ir paramą politinėms partijoms, N-1000, proc.

Hipotetinio vakcinavimosi tendencijos pagal politines preferencijas taip pat rodo sąsajas tarp politinių nuostatų ir sprendimų vakcinacijos klausimu.
Disponuodami dabartinėmis žiniomis apie vakcinas nuo Covid-19, didžioji dalis valdančiosios daugumos rėmėjų rinktųsi skiepijimąsi iki galo neištirtomis, riboto efektyvumo vakcinomis. Ryškiausiai tai išreikšta tarp TS-LKD (65,7 proc.) ir Laisvės partijos (50 proc.), kiek mažiau tarp Liberalų sąjūdžio rėmėjų (45,1 proc.) ir rečiausiai būtų sakę aiškų „ne“ (nuo 7,7 proc. Laisvės partijos iki 10,1 proc. TS-LKD rėmėjų). Taigi, atsiskleidžia valdančiosios koalicijos partijos rėmėjų „klusnumas“ ir pasitikėjimas valdančiosios koalicijos vykdoma pandemijos valdymo politika ir strategija.

2 pav. Pasiskirstymas pagal hipotetinį vakcinavimąsi nuo Covid-19 turint šiuo metu žinomą informaciją apie Covid-19 vakcinas ir paramą politinėms partijoms, N-1000, proc.

Nors opozicinių partijų rėmėjai išskirtinai ženkliai dažniau (nuo 1,5 iki 9 kartų) rinktųsi nesiskiepyti nei skiepytis, vis tik nemaža dalis į hipotetinį klausimą dėl vakcinavimosi galimybės žvelgė sąlygiškai: jie nebūtų skiepijęsi, jei būtų buvusi galimybė rinktis. Taigi, vidutiniškai kas trečias-ketvirtas rinkėjas jautė spaudimą skiepytis ir skiepijosi ne laisva valia, o verčiami aplinkybių. Kartu tai atskleidžia nepasitikėjimą valdžios institucijų vykdyta pandemijos valdymo strategija.

Neišreiškusieji aiškios politinės valios, t.y., neketinantieji savo balsavimu remti nei vienos politinės partijos, turėdami galimybę rinktis dažniausiai būtų rinkęsi nesiskiepyti (41,3 proc.), daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) būtų nesiskiepiję turėdami galimybę pasirinkti ir tik dešimtadalis (9,8 proc.) rinktųsi skiepytis. Šiuo atveju tarp neišreiškusių savo politinių įsitikinimų matoma kardinaliai priešinga laikysena realaus ir hipotetinio skiepijimosi atžvilgiu: turint apie covid-19 vakcinas dabar žinomą informaciją skiepijamasi būtų 6 kartus rečiau, nei realiai pasiskiepyta (62,2 proc.).


Remiančių kitas politines partijas ir nežinančių, už ką balsuoti, atsakymai patvirtina tyrime išryškėjusias glaudžias sąsajas tarp rinkėjų politinių preferencijų ir jų pozicijos vakcinacijos srityje ir, tikėtina, valdžios institucijų plėtoto pandemijos valdymo (ne)palaikymo.

Politinis lojalumas: pasitikėjimas valdžios institucijomis vs politiniai įsitikinimai

Kitas tyrimo aspektas – pasitikėjimas valdžios institucijų (Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės) teikiama informacija apie Covid-19 vakcinas. Didžiausią pasitikėjimą minėtomis institucijomis išreiškia valdančiosios koalicijos partijų rėmėjai: nuo 39,2 proc. (Liberalų sąjūdžio) iki 58,6 proc. (TS-LKD). Mažiausiai valdžios institucijų teikiama informacija pasitiki Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (3,6 proc.), Lietuvos regionų partijos (8,7 proc.) ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ (9,5 proc.) rėmėjai. Didžiausią nepasitikėjimą išreiškia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (66,3 proc.), partijos „Laisvė ir teisingumas“ (61,9 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjūdžio (60 proc.) rėmėjai. Taigi, pasitikėjimą valdžios institucijų teikiama informacija apie Covid-19 vakcinas išreiškia išskirtinai tik valdančiojoje koalicijoje esančių partijų rėmėjai, nepasitikėjimą – daugumos opozicinių ir kitų partijų rėmėjai.

3 pav. Pasiskirstymas pagal pasitikėjimą valdžios institucijų teikiama informacija apie covid-19 vakcinas ir politinius įsitikinimus, N-1000, proc.

Išskirtinė yra ir remiančių valdančiosios daugumos partijas elgsena vakcinacijos pastiprinamosiomis vakcinomis klausimu: išskirtinai tik TS-LKD (9,9 proc.) ir Laisvės partijos rėmėjai (5 proc.) skiepijosi ketvirtąja vakcinos doze, tokią poziciją priėmė ir savo politine programa joms artimos Socialdemokratų partijos šalininkai (3,6 proc., žr. 20 pav.). Politinį TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio rėmėjų lojalumą atskleidžia ir tai, kad jie daugiausiai skiepijosi ne 1-2 (atitinkamai 30,8 proc. ir 47,6 proc.), o 3-4 vakcinos dozėmis (atitinkamai 69,2 proc. ir 52,4 proc.).

4 pav. Pasiskirstymas pagal vakcinų kiekį, kuriuo skiepytasi nuo covid-19, ir paramą politinėms partijoms, (N-354), proc.

Įdomi ir rinkėjų elgsena po vakcinacijos patyrus sveikatos sutrikimus.

5 pav. Pasiskirstymas pagal vakcinos dozių kiekį ir politinius įsitikinimus (N-354), proc.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie patirtus sveikatos sutrikimus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir/ar gydančiam medikui rečiausiai pranešė Darbo partijos (11,1 proc.) ir valdančiosios daugumos partijų rėmėjai – mažiau nei trečdalis TS-LKD (27,9 proc.) ir Liberalų sąjūdžio (29,4 proc.) rėmėjų bei kiek daugiau nei trečdalis remiančių Laisvės partiją (37,5 proc.). Pilietiškiausios ir atsakingiausios elgsenos šiuo atveju laikėsi opozicinių partijų – Laisvės ir teisingumo (66,7 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (46,9 proc.), Lietuvos regionų partijos ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (po 40 proc.) rėmėjai.

Kas tai nulėmė? Viena vertus, valdančiojoje daugumoje esančių partijų rėmėjų pasyvumą galima sąlyginai paaiškinti politiniu lojalumu, neleidžiančiu patirtų sveikatos sutrikimų vertinti kitaip, nei skelbiama viešaisiais kanalais – kaip natūralios ir lauktos organizmo reakcijos. Kita vertus, tai paaiškintina dalies rėmėjų ribotu informuotumu apie tai, kur ir kaip reikėtų fiksuoti patirtus sveikatos sutrikimus, ypač kalbant apie dalį TS-LKD vyresnės kartos rėmėjų.

Kita vertus, dėmesio vertas faktas, kad tik aiški mažuma žino apie tai, ar juos gydantis medikas apie patirtus sveikatos sutrikimus informavo Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Ši tendencija ypač ryški tarp TS-LKD (žino vos 4,7 proc.) ir Liberalų sąjūdžio (5,9 proc.) rėmėjų. Išskirtinė visų partijų kontekste yra Laisvės partija (25 proc.), kurių rėmėjų didžiausia dalis žino apie medikų veiksmus jiems pranešus apie po vakcinacijos patirtus sveikatos sutrikimus. Panašu, kad dalis gyventojų tarsi nusimetė pilietinę atsakomybę tiek medikus ir/ar Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą informuoti apie patirtus sveikatos sutrikimus, tiek sekti, ar apie tai pranešė juos gydantis gydytojas. Tai dar vienas tam tikro visuomenės abejingumo, žemo pilietinės atsakomybės lygmens rodiklis, netiesiogiai rodantis nusišalinimą nuo asmeninės atsakomybės už priimamus sprendimus ir jos delegavimą valstybiniams subjektams.

6 pav. Pasiskirstymas pagal paciento Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir/ar medikų informavimą apie po vakcinacijos nuo Covid-19 patirtus sveikatos sutrikimus ir politinius įsitikinimus (N-354), proc.

7 pav. Pasiskirstymas pagal medikų Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos informavimą apie pacientų patirtus sveikatos sutrikimus po vakcinacijos nuo Covid-19 ir politinius įsitikinimus (N-354), proc.

Taigi, ryškėja kelios tendencijos – valdančiosios koalicijos rėmėjai:

  • gausiausiai vakcinuojasi nuo Covid-19, tame tarpe ir trečia ar ketvirta doze,
  • dažniausiai būtų vakcinavęsi net ir disponuodami šiuo metu žinoma informacija apie ribotą Covid-19 vakcinų veiksmingumą ir saugumą, 
  • labiausiai pasitiki valdžios institucijų (Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės) teikiama informacija apie Covid-19 vakcinas, vakcinomis ir vakcinacija,
  • retai informuoja Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir/ar medikus apie po vakcinacijos patirtus sveikatos sutrikimus (išimtis – Laisvės partijos rėmėjai).

Ypač aiškiai atsiskleidžia tai, kad ir vakcinomis, ir vakcinacija nuo Covid-19 labiausiai pasitiki TS-LKD rėmėjai: gausiausiai vakcinavosi (91,9 proc., žr. 1 pav.), taip pat trečia ar ketvirta doze (69,2 proc. žr. 4 pav.), dažniausiai būtų skiepijęsi net ir turėdami išsamesnę informaciją apie Covid-19 vakcinas (65,7 proc., žr. 2 pav.).

Vakcinacijos motyvacija vs politiniai įsitikinimai

Kitas klausimas – motyvacija. Tyrimas atskleidė, kad valdančiųjų koalicijos rėmėjai dažniausiai skiepijosi dėl asmeninių su sveikata susijusių priežasčių – norėdami apsisaugoti nuo sunkios ligos formos (84,6 proc. TS-LKD, 81 proc. Liberalų sąjūdis, 55 proc. Laisvės partija), neužsikrėsti koronavirusu (atitinkamai 69,2 proc., 76,2 proc., 60 proc.), pasikliaudami gydytojų rekomendacijomis (45,1 proc., 47,1 proc., 10 proc.). Svariu veiksniu vakcinacijai tapo ir viešosios informacijos kanalais skleista informacija, kad covid-19 skiepas padeda neužkrėsti kitų, kas nemažai daliai valdančiosios daugumos rėmėjų tapo sociocentriniu, empatinę ar net altruistinę laikyseną integruojančiu motyvu skiepytis (69,2 proc. TS-LKD, 35,7 proc. Liberalų sąjūdžio, 65 proc. Laisvės partijos rėmėjų). Taigi, valdančiojoje daugumoje esančias partijas kaip atstovaujančias jų interesus besirenkantys gyventojai savo apsisprendimus dėl vakcinacijos nuo korona viruso dažniausiai grindžia viešojoje erdvėje girdima informacija, ir tas ypač būdinga TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio rėmėjams.   

Kita vertus, skiepijamasi ir dėl psichosocialinių veiksnių: Liberalų sąjūdžio (42,9 proc.) ir Laisvės partijos (55 proc.) rėmėjai pakankamai dažnai skiepijosi siekdami gauti Galimybių pasą, Laisvės partijos – dar ir dėl galimybės keliauti į kitas šalis (35 proc.), tuo tarpiu TS-LKD rėmėjams pastarieji veiksniai – Galimybių pasas (36,3 proc.) ir keliavimas į kitas šalis (17,6 proc.) – buvo vieni iš mažiausiai motyvuojančių. Tai paaiškintina ir dalies šios partijos rėmėjų vyresniu amžiumi bei dėl įvairių sveikatos, socialinių ir kitų aplinkybių sėslesniu gyvenimo būdu, masiškesnių kontaktų dėl baimės užsikrėsti korona virusu vengimu, dėl ko pastarieji du veiksniai jiems savaime nebuvo pirmaeiliai. 

 Opozicinėse partijose stebima priešinga tendencija – greta sveikatos motyvų itin dažnai minimas siekis gauti Galimybių pasą (45,3 proc. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 66,7 proc. Laisvės ir teisingumo, 52,6 proc. Demokratų sąjungos “Vardan Lietuvos“, 40,3 proc. Socialdemokratų partijos rėmėjų) ir neprarasti darbo (49,7 proc. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, 47,1 proc. Lietuvis regionų partija, 50 proc. Laisve ir teisingumas), kas rodo, kad dažnu atveju skiepytasi nelaisvanoriškai, ne vien dėl sveikatos motyvų, bet dėl visuomenės spaudimo ir neretai prievartinės negalimybės pasirinkti kitaip.

Gauti tyrimo duomenys atspindi ir 2022 m. atlikto tyrimo rezultatus, kuomet didžiąja dalimi nepriklausomai nuo politinių įsitikinimų remiant vieną ar kitą opozicinę partiją vienareikšmiškai reikalauta politikų ir valstybės pareigūnų atsakomybės už pandeminiais sprendimais visuomenei padarytą žalą. Išskirtinai TS-LKD rėmėjai tokią poziciją palaikė itin retai, vos 23,6 proc., kai tuo tarpu net 50 proc. remiančių Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją tokios atsakomybės reikalavo. Opozicinių partijų rėmėjų didžioji dalis taip pat negatyviai vertino tiek pandemijos valdymą, tiek politikų ir valstybės pareigūnų veiksmus. Panašios tendencijos matomos ir šiame tyrime.

 

© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.

NAUDINGOS NUORODOS

NAUDINGOS NUORODOS