Nuo 2021 metų rudens Sveikatos teisės institutas Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė ne vieną pasiūlymą dėl pandemijos valdymo. Dėkojame ministerijai už atsakymus, tačiau negalime nepastebėti, kad juose pateikta informacija dažnai prasilenkia su realybe ir palieka ne vieną neišspręstą problemą.
Panagrinėkime gautus atsakymus kartu.
- Sveikatos teisės instituto (STI) pasiūlymas: Susirgusiam asmeniui iš karto pateikti gydytojų specialistų paruoštas rekomendacijas. Siūlome išdirbti ir visais kanalais kuo aktyviau viešinti gydymosi namuose schemą bei paaiškinimą, kaip pačiam sekti savo būseną.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atsakymas: „Jūsų siūloma „gydymosi namuose schema“ turėtų būti kiekvienam pacientui pateiktos gydančio gydytojo rekomendacijos, kad jos netaptų savigyda. Kiekvienam pacientui, suteikus sveikatos priežiūros paslaugą, paaiškinami savirūpos principai (savo sveikatos būklės stebėsena pagal gydytojo rekomendacijas), užkertant kelią savigydai (gydymo metodų taikymas sau, neatsižvelgus į gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijas).“
Problema: ar tikrai gydytojai žino, kaip gydyti? Ar vyko nors viena diskusija šia tema, atliekamos analizės?
-
2. STI pasiūlymas: Sukurti sistemą, kur COVID-19 sergantis asmuo, kurio būsena viršija nustatytus kriterijus, galėtų pranešti, kad būtų kuo greičiau ištirtas. Pavyzdžiui, Norvegijoje yra 24 val. dirbantys kabinetai, klinikos („Legevakt“), kur atvykęs pacientas ištiriamas ir nukreipiamas arba į ligoninę, arba namo.
SAM atsakymas: „Ambulatoriniam arba stacionariniam gydymui pacientai nukreipiami pagal būklės sunkumą, kuri įvertinama kontakto su sveikatos priežiūros specialistu metu. Taip pat pacientai turi galimybę nuotoliniu būdu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.“
Problema: daugybė pacientų susiduria su situacija, kad prisiskambinti į polikliniką yra sudėtinga, jau nekalbant apie fizinį „kontaktą su sveikatos priežiūros specialistu“.
Nors SAM tvirtina, kad:
„Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) metu reglamentuojantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. V-1504 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustato, kad pirmoji šeimos gydytojo komandos nario konsultacija, kai pacientas kreipiasi dėl ūmaus sveikatos būklės pablogėjimo, kurio priežastis nežinoma (anksčiau nenustatyta), arba dėl reikšmingo anksčiau nustatytos ligos ar sveikatos sutrikimo pablogėjimo, pacientui turi būti teikiama tiesioginio kontakto būdu. Jei šeimos gydytojo komandos nario sprendimu pacientui gali būti suteikta konsultacija nuotoliniu būdu, tačiau pacientas paaiškina, kad kontaktinis būdas labiau atitinka jo interesus, pacientui paslauga teikiama tiesioginio kontakto būdu.“
-
STI pasiūlymas: Siūlome apsvarstyti specialistų brigadas, kurios galėtų aplankyti pacientą namuose. Taip pat siūlome sergantiems išdalinti deguonies kraujyje prisotinimą matuojančius prietaisus – pulsoksimetrus su instrukcija, kaip matuoti ir kada kreiptis pagalbos.
SAM atsakymas: „Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – PAASP aprašas), nustatytas skatinamasis priedas už mobiliosios komandos paslaugas namuose COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos mus informavo, kad nuo 2020 m. gruodžio mėnesio buvo sumokėti skatinamieji priedai daugiau nei už 2,8 tūkst. šių paslaugų, kurios suteiktos 1,5 tūkst. pacientų.“
- STI pasiūlymas: Skelbti sąrašą telefonų numerių, kur galima paskambinti:
- kad skubiai pristatytų vaistus, maistą;
- kur paskambinti, jei apima baimė ar panika;
- kur paskambinti, jei nėra kam pasirūpinti vaikais, gyvūnais.
Esame įsitikinę, kad tai ypač svarbu situacijoje, kai žmonėms yra sukelta ypatinga ligos baimė.
SAM atsakymas: „Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje skelbiami svarbiausi su asmens sveikatos priežiūros paslaugų COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiesiems ir jų artimiesiems teikimu susiję kontaktai . Manytume, kad informaciją apie teikiamas socialines paslaugas pagal savo kompetenciją turėtų teikti savivaldybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“
Išvada
Pasirodo, kad dėl blogo pacientų aptarnavimo kaltos yra savivaldybės, nes, pasak SAM:
„Norime atkreipti dėmesį, kad didžiosios dalies PAASPĮ steigėjos yra savivaldybės, todėl ministerija negali reguliuoti PAASPĮ galiojančios vidaus tvarkos , o tik rekomenduoti įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse taikyti tam tikrus COVID-19 sergančių pacientų priežiūros veiksmus.“
Ar žinant, kad Lietuva yra tarp perteklinio mirtingumo lyderių ES, ministerijai neatrodo tikslinga atlikti analizės, kuriose savivaldybėse, kuriose įstaigose yra pažeidinėjamas šis ministro įsakymas[1] ir imtis papildomų veiksmų? Kelti klausimus, kodėl taip yra? Ir ieškoti sprendimų?
Juk logiška, kad laiku nesuteikus pagalbos į ligonines žmonės patenka per vėlai. Gal tai ir lemia tokį didelį mirtingumą?
[1] Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) metu reglamentuojantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. V-1504 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
Visos teisės saugomos ©
