David Adam (žurnalas Nature https://www.nature.com/articles/d41586-022-00210-7)
Dėl spartaus viruso plitimo, skirtingų vakcinacijos strategijų ir imuniteto lygio įvairiose šalyse pandemijos eigą prognozuoti sunku.
2022 m. sausio 11 d., praėjus vos septynioms savaitėms po to, kai pirmą kartą buvo pranešta apie omikron atmainą, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėjo apie infekcijos „bangą“. Kaip sako PSO Europos regiono direktorius Hansas Henri Kluge, naujoji COVID-19 atmaina išplito 53 Europos ir Centrinės Azijos šalyse.
Šalys turi tvarkytis atsižvelgdamos į savo epidemiologinę situaciją, išteklius, vakcinacijos lygį ir socioekonominę padėtį. Jungtinėje Karalystėje daugiausia COVID-19 atvejų per dieną – daugiau kaip 160 tūkst. – buvo sausio mėnesio pradžioje. Mokslininkai teigia, kad visos šalys susiduria su ta pačia pagrindine problema – dideliu šio viruso plitimo greičiu.
Ir nors PSO bei kiti mokslininkai teigia, kad didžiulis omikrono infekcijų skaičius gali reikšti pandemijos pabaigą, nes persirgus susidaro imunitetas, mokslininkai įspėja, kad situacija išlieka nepastovi ir ką nors prognozuoti yra sudėtinga.
„Infekcija plinta taip greitai, kad laiko pasiruošti atsakui lieka labai mažai. Taigi sprendimus tenka priimti labai neapibrėžtoje situacijoje“, – sako Grahamas Medley, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos infekcinių ligų specialistas, konsultuojantis Jungtinės Karalystės vyriausybę.
Greitas plitimas
Omikron atmaina užsikrėtusiųjų skaičius gali padvigubėti per mažiau nei dvi dienas, t. y. šis virusas plinta gerokai sparčiau nei ankstesni SARS-CoV-2 variantai.
„Taip sparčiai plintančio viruso dar nėra buvę, ir tai reiškia, kad nuo jo neįmanoma apsisaugoti skiepais“, – teigia Londono universiteto koledžo sveikatos priežiūros duomenų analitikė Christina Pagel. – Net jei ir galėtumėte visus paskiepyti, prireiktų dviejų savaičių, kol vakcina pradėtų veikti, o iki to laiko jau būtume atsidūrę pačiame ligos įkarštyje.“
Politikai ir juos konsultuojantys mokslininkai – nepavydėtinoje padėtyje. „Susidarė situacija, kai arba labai anksti įvedate apribojimus, arba nieko nedarote. – sako Ch. Pagel. – Bet jei delsiate, jau būna per vėlu.“
2021 m. gruodį Didžioji Britanija kartu su kitomis šalimis sugriežtino taisykles. Tačiau šis žingsnis buvo vertinamas prieštaringai, ypač dėl to, kad pranešimai iš Pietų Afrikos Respublikos, kurią praėjusį mėnesį užpuolė omikron, rodė, kad šis variantas sukelia mažiau sunkių susirgimų ir hospitalizacijų – tokią išvadą dabar patvirtina Jungtinės Karalystės ir kitų šalių patirtis.
Sudėtinga modeliuoti
Jungtinės Karalystės duomenų specialistai iš pradžių dvejojo, kaip naudotis iš Pietų Afrikos Respublikos gauta informacija. Atnaujinti duomenų analizės modelį atsižvelgiant į naujo varianto biologines savybes atrodo paprasta. Tačiau pandemijai progresuojant tapo daug sunkiau modeliuoti bazinį šalies gyventojų imuninį atsaką ir taip įvertinti, kaip jis apribos ligos plitimą.
Pandemijos pradžioje tyrėjai laikėsi prielaidos, kad dauguma žmonių visame pasaulyje yra vienodai imlūs infekcijai, nes COVID-19 buvo nauja liga, o vakcinų dar neturėjome. Tačiau per 12 mėnesių šalyse buvo taikomos skirtingos vakcinų strategijos, naudojamos skirtingos vakcinos. Skyrėsi pasiskiepijusių procentas, taip pat svyravo infekcijos ir pasveikimo rodikliai.
„Svarbiausias parametras – tai ligoninių užpildymas. Tačiau dabar tai vertiname populiacijoje, kuri jau yra susidūrusi su virusu”, – sako Edinburgo universiteto (Jungtinė Karalystė) infekcinių ligų epidemiologas Markas Woolhouse‘as, kuris taip pat konsultuoja vyriausybę. – Atliekant tokio pobūdžio skaičiavimą, kiekvienai dominančiai populiacijai tie skaičiavimai turi būti daromi atskirai. Ir tai galioja visur.“
Skiepijimo skirtumai
Duomenų analitikus suklaidino tai, kad Pietų Afrikos Respublikos duomenyse trūko informacijos apie sumažėjusį viruso patogeniškumą. „Nebuvo kiekybinės duomenų analizės. – sako M. Woolhouse‘as. – Duomenys skirsis, pagal tai, kokį viruso patogeniškumo lygį nustatysite: 10 proc., 50 proc. ar 90 proc. mažesnį.“
M. Woolhouse‘as teigia, kad kai kurie įtakingi Jungtinės Karalystės duomenų analitikai suklydo, nes neatsižvelgė į sumažėjusį ligos sunkumą. Jie rėmėsi prielaida, kad omikron hospitalizacijos rodikliai buvo tokie patys kaip ir ankstesniuose variantuose.
Kaip teigia Lesterio karališkosios ligoninės virusologas Julianas Tangas, numatyti omikron plitimą remiantis kitos šalies duomenimis yra neįmanoma, nes šalių skiepijimo ir populiacijos rodikliai labai skiriasi.
Silpnėjanti apsauga
Situaciją apsunkina ir silpnėjanti vakcinų apsauga nuo omikron infekcijos. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad inaktyvuoto viruso vakcinos, kurios sudaro beveik pusę iš dešimties milijardų visame pasaulyje išplatintų dozių, prieš šį viruso variantą sukelia mažai antikūnų. Ar tai reiškia, kad tose šalyse, kur naudojamos šios vakcinos, omikronas išplis dar greičiau?
M. Woolhouse‘as teigia, kad nebūtinai. „Inaktyvuoto viruso vakcinos gali sukurti platesnį imunitetą, kuris reaguotų į platesnį padermių spektrą, nes sukels imunines reakcijas prieš kitus viruso baltymus, o ne tik prieš spyglio baltymą (kaip RnR vakcinos), kuris yra ypač kintamas. – sako jis. – Tai labai įdomus klausimas, tačiau oficialios tokių duomenų analizės dar nėra.“
Taip yra todėl, kad yra mažai realių duomenų, kuriais būtų galima remtis. „Virusas tik ką smogė šalims, kurios naudojo šias vakcinas,“ – sako Ch. Pagel.
Iš šalių, kurios naudoja inaktyvuoto viruso vakcinas, omikron atvejai sparčiai kyla Filipinuose, ypač Maniloje. Atrodo, kad naujų užsikrėtimo atvejų sostinėje mažėja, tačiau virusas plinta toliau. Filipinuose skiepijimo apimtys vis dar palyginti žemos – visiškai paskiepyta tik 53 proc. gyventojų. Pareigūnai teigia, kad iki gegužės nori paskiepyti visus 77 mln. suaugusių šalies gyventojų.
Nors tikėtina, kad vakcinos ir toliau apsaugos nuo sunkių ligos simptomų, Ch. Pagel teigia, kad infekcija ir toliau plis. „Manau, galime daryti prielaidą, kad nė viena vakcina nesuteiks ilgalaikės apsaugos nuo infekcijos“, – teigia ji.
J. Tangas sutinka: „Nemanau, kad vakcinos yra būdas pandemijai užbaigti.“
Kada baigsis pandemija?
Mokslininkai prognozuoja, kad pandemija baigsis ne su omikronu. „Tai nebus paskutinis variantas – kitas variantas pasižymės savitomis savybėmis“, – sako G. Medley.
Mokslininkai teigia, kad virusas greičiausiai visiškai neišnyks, todėl COVID-19 neišvengiamai taps endemine liga. Tačiau tai slidi sąvoka, kuri skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. „Tikimės, kad artėjame prie situacijos, kai populiacija pasieks tokį imuniteto lygį, kad epidemijų mirtingumas nebus didelis“, – sako Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos epidemiologas Sebastianas Funkas.
Ar vakcinos apsaugo nuo ilgojo COVID? Ką rodo duomenys?
Sebastianas Funkas teigia, kad perėjimą prie endemiškumo, arba „gyvenimą su virusu“ be apribojimų ir apsaugos priemonių, sunku tiksliai sumodeliuoti. Iš dalies taip yra todėl, kad net ir tobuliausi ligų modeliai negali sudaryti prognozių ilgesniam nei kelių savaičių laikotarpiui. Taip pat dėl to, kad endemiškumas atspindi sprendimą, kiek mirčių visuomenė yra pasirengusi toleruoti, kol pasaulio gyventojai nuolat stiprins imunitetą.
M. Woolhouse‘o nuomone, COVID-19 taps endemine liga tik tada, kai dauguma suaugusiųjų bus apsaugoti nuo sunkios infekcijos, nes vaikystėje bus daug kartų susidūrę su virusu, todėl įgiję natūralų imunitetą. Tai užtruks dešimtmečius, o tai reiškia, kad daugelis vyresnio amžiaus žmonių (kurie vaikystėje nebuvo veikiami viruso) išliks pažeidžiami ir jiems gali prireikti nuolatinio skiepijimo.
Ši strategija turi trūkumų. Kai kurie iš tų, kurie persirgo vaikystėje, turės „long COVID“ sindromą. Strategija priklauso ir nuo to, kad atsirandant naujoms COVID-19 atmainoms, vaikai ir toliau daug rečiau sirgs sunkia ligos forma.
Nėra jokių garantijų, kad kita viruso atmaina bus mažiau patogeniška, tačiau J. Tangas pabrėžia, kad būtent taip šiuo metu vystosi virusas. „Su kiekviena atmaina šis virusas tampa vis švelnesnis ir švelnesnis“, – sako jis.
Visos teisės saugomos ©
