Sveikatos Teisės Institutas (STI)

EnglishLithuanianRussian
EnglishLithuanianRussian
Tusti suolai

Mokykla COVID-19 laikais

„Ilgi mokyklų uždarymai COVID-19 pandemijos metu buvo moralinė katastrofa“, – teigia Kalifornijos universiteto profesorius Shamik Dasgupta. Dalinamės straipsnio santrauka:

Turiu omenyje ne tik tai, kad jie buvo neteisingi (nors tikrai buvo). Veikiau noriu pasakyti, kad mokyklų uždarymas buvo neteisingas, o jo padaryta žala yra pakankamai didelė, todėl privalome apmąstyti savo klaidą ir užtikrinti, kad ji niekada nepasikartotų. Todėl „moralinė katastrofa“ šia prasme yra iteracinė: nesugebėjimas jos atpažinti kaip tokios lemia tolesnę katastrofą.

Kad būtų aišku, neteigsiu, jog uždaryti mokyklas 2020 m. pradžioje buvo neteisinga. Trumpalaikis uždarymas iki keturių savaičių galėjo būti pateisinamas ir atitiktų CDC ir PSO iki 2020 m. pateiktas pandemijos valdymo rekomendacijas. Turiu omenyje uždarymus, kurie prasidėjo 2020 m. pradžioje ir tęsėsi 2021 m. […]

Straipsniu siekiu žvelgti į priekį ir padėti mums kitą kartą elgtis geriau. Nes kitas kartas bus: bet kuriuo metu gali atsirasti kitas naujas virusas, o po COVID-19 gali padaugėti kitų kvėpavimo takų virusų, pavyzdžiui, gripo. Jei nepripažinsime, kad šie uždarymai yra neteisingi, kyla pavojus, kad vėl ir vėl darysime tas pačias klaidas. Be to, pabaigoje teigsiu, kad pagrindinė uždarymo priežastis buvo struktūrinė, o ne individuali: atitinkami sprendimus priimantys asmenys dirbo tokiomis institucinėmis sąlygomis, dėl kurių uždarymas buvo beveik neišvengiamas. Taigi mano tikslas – ne teisti atskirus asmenis, o parodyti, kad skubiai reikalinga institucinė reforma.

Tikėtina, kad mokyklų uždarymai mažai paveikė pandemiją, ir tai buvo galima numatyti dar 2020 m. balandį. Buvo žinoma, kad dėl jų prarandamas išsilavinimas ir kyla psichikos sveikatos problemų, dėl kurių kai kuriems vaikams labai pablogėja gyvenimo kokybės rodikliai. Tiksli uždarymų rizika ir nauda niekada nebuvo ištirta, tačiau jie buvo primesti vaikams be jų sutikimo.

Efektyvumas. Yra nedaug įrodymų, kad mokyklų uždarymas buvo veiksmingas, ir daug įrodymų, kad ne. Šiuo empiriniu klausimu yra daug nesutarimų, tačiau manau, kad daugiausia jų kyla dėl nesusipratimų, kokie duomenys pirmiausia padėtų išspręsti šį klausimą. Taigi, kokie įrodymai yra svarbūs? […]

Apžvelgiau trijų rūšių tyrimus: analizuojančius (i) viruso perdavimą mokyklose, (ii) pirminio uždarymo 2020 m. pavasarį poveikį ir (iii) mokyklų atidarymo 2020 m. rudenį poveikį. Teigiau, kad tik trečiosios rūšies tyrimai yra svarbūs mūsų klausimui, ar ilgas mokyklų uždarymas buvo veiksmingas, ir jie rodo, kad ilgas mokyklų uždarymas neturėjo beveik jokio poveikio lyginant su trumpalaikiu uždarymu. Žinoma, tai nėra galutinis žodis, nes gali atsirasti naujų įrodymų. Vis dėlto to pakanka, kad parodytume, jog svarstoma idėja, kad mokyklų uždarymas veikia, nėra pagrįsta įrodymais ir, kiek šiuo metu žinome, greičiausiai yra klaidinga.

Žinios. Reikia manyti, kad, atsižvelgiant į tai, ką mes žinojome 2020 m. balandį, buvo pagrįsta tikėtis, kad ilgas mokyklų uždarymas bus veiksmingas. Ar tai tiesa? Kas tie „mes“? Čia turėtume atskirti ekspertus nuo neprofesionalų. Ekspertais vadinu epidemiologus ir visuomenės sveikatos specialistus, o neprofesionalais – paprastus piliečius, politikus, mokyklų tarybų direktorius ir pan. Paprasti piliečiai ankstyvosiomis pandemijos dienomis apie mokyklų uždarymo efektyvumą tikriausiai žinojo nedaug, bet jie galėjo pasimokyti iš ekspertų. Tai yra visuomenės sveikatos institucijų, tokių kaip PSO ir CDC, egzistavimo prasmė – jų darbas yra informuoti politikus.

Todėl stebina, kad nė vienoje iš jų pandemijos valdymo rekomendacijų iki 2020 m. nebuvo numatytas ilgas mokyklų uždarymas. CDC gairės (2007 m.) yra aiškus pavyzdys. COVID-19 pandemijos atveju (3 kategorija) jie pataria svarstyti galimybę uždaryti mokyklas ne ilgiau kaip keturioms savaitėms. Atkreipkite dėmesį, kad tai nėra „rekomenduojama“, o tik siūloma „apsvarstyti“. CDC rekomenduoja uždaryti mokyklas 5 (aukščiausios) kategorijos pandemijos atveju, kuri gali būti dešimt kartų sunkesnė nei COVID-19, tačiau net ir tokiu atveju jie pataria uždaryti mokyklas ne ilgiau kaip 12 savaičių. PSO gairėse (2019 m.) pateikiamos panašios rekomendacijos, ir šie dokumentai yra visiškai tipiški – iki 2020 m. nei CDC, nei PSO mokyklų uždarymo niekada nerekomendavo kaip pandemijos švelninimo politikos priemonės. Tai nepasikeitė ir COVID-19 pandemijos metu. 2021 m. vasarį, per žiemos bangą, CDC paskelbė „K-12 mokyklų veiklos strategijos“ gaires. Netgi tuose regionuose, kuriuose užkrečiamumo lygis yra aukščiausias, t. y. daugiau kaip 100 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę., jie tiesiogiai nerekomendavo uždaryti mokyklų; rekomendavo tik švelninančias priemones, tokias kaip kaukių dėvėjimas, rankų plovimas ir, jei įmanoma, atstumo laikymasis.

Taigi netiesa, kad neprofesionalai turėjo pagrindo manyti, jog ilgas mokyklų uždarymas bus veiksmingas. Priešingai, prieš pandemiją ir jos metu vienintelis informacijos šia tema šaltinis jiems patarė nesiimti tokių priemonių […]

Iki 2020 m. mokyklų uždarymas visuomenės sveikatos sumetimais buvo naudojamas kaip tikslinė priemonė, skirta suvaldyti protrūkius, ir retai trukdavo ilgiau nei kelias savaites. Ilgas uždarymas yra precedento neturinti intervencija – iki 2020 m. nebuvo jokių plataus masto tyrimų dėl jų efektyvumo […]

Laikui bėgant radosi daugiau įrodymų, tačiau, kaip matėme, jie bylojo, kad ilgas uždarymas neturėjo beveik jokio poveikio. Taigi niekuomet nebuvo rimto pagrindo manyti, kad pratęstas mokyklų uždarymas buvo veiksmingas […]

Saugumas. Visus mokyklų uždarymo padarinius sužinosime tik po daugelio metų. Pasekmės bus jaučiamos ir vėliau, kai nukentėję vaikai užaugs ir pradės kurti savo gyvenimus […] Tačiau net ir tokiu atveju neabejotina, kad vidutiniškai ir apskritai mokyklų uždarymas turėjo žalingą poveikį vaikams, nors žalos mastas dar nėra žinomas […]

McKinsey, Dorn ir kiti tyrime (2020) nustatė, kad 2020 m. rudens pabaigoje nuotoliniu būdu tebesimokantys moksleiviai buvo išmokę tik 67 proc. matematikos programos, kurią paprastai išmoksta per tuos kalendorinius metus. Jie apskaičiavo, kad mokiniai, kurie mokysis nuotoliniu būdu iki mokslo metų pabaigos, praras vidutiniškai nuo penkių iki devynių mėnesių matematikos mokymosi – tai prilygsta visiems mokslo metams. Šie praradimai gali turėti sniego gniūžtės poveikį būsimam mokymuisi. Po 2005 m. žemės drebėjimo Pakistane kai kuriose šalies dalyse mokyklos buvo uždarytos 14 savaičių – mažiau nei pusę mokslo metų. Andrabi ir kiti (2021) nustatė, kad po ketverių metų tose vietovėse besimokantys moksleiviai nuo savo bendraamžių pagal akademinius rodiklius atsiliko 1,5 metų.

Kokią įtaką išsilavinimo praradimas turi ilgalaikiams gyvenimo rezultatams? Psacharopoulos ir Patrinos (2018) apžvelgė 1 120 tyrimų 139 šalyse ir nustatė, kad vidutiniškai vieni papildomi mokslo metai lemia 9 proc. didesnį uždarbį per metus. Jei dėmesys pajamoms atrodo paviršutiniškas, prisiminkite, kad pajamos lemia ir kitus gyvenimo kokybės rodiklius, pavyzdžiui, sveikatą ir gyvenimo trukmę. Todėl prarasti mokslo metai reiškia didelę ir reikšmingą žalą vaikų gyvenimui […]

Ir tai tik švietimo nuostoliai; aš nieko nepasakiau apie socialinį ir emocinį poveikį vaikams. Tai – tik dėl lakoniškumo, o ne todėl, kad ši žala yra nereikšminga. Priešingai, įvertinus savižudybių, smurtinių nusikaltimų, piktnaudžiavimo narkotikais ir kitas nuspėjamas pasekmes, kurias gali turėti tai, kad jaunimas 1,3 metų nelankys mokyklos, šios pasekmės gali būti daug rimtesnės nei prarastas išsilavinimas. Tačiau daugiau žinoma apie faktinį švietimo nuostolių mastą ir ilgalaikį poveikį vaikams, ir to pakanka, kad būtų aišku, kokią žalą gali padaryti ilgas mokyklos uždarymas.

Visą straipsnį ir išnašas rasite čia: https://link.springer.com/article/10.1007/s40592-022-00161-9

© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.

NAUDINGOS NUORODOS

NAUDINGOS NUORODOS