2020 m. kovo 8 d. Sveikatos teisės institutas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydamas panaikinti draudimą atlikti patologoanatominius tyrimus (skrodimus) asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Šis draudimas buvo įvestas dar 2020 m. balandį kaip viena iš priemonių, skirtų organizuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą karantino sąlygomis. Panaikinus karantiną, šis reikalavimas buvo perkeltas į ekstremaliosios situacijos teisinį režimą ir tebegalioja iki šiol.
Savo rašte STI motyvavo, jog mokslinių įrodymų, kad COVID-19 ligą sukeliantis virusas SARS-CoV-2 būtų perduodamas tvarkant mirusių asmenų kūnus, nėra. Miręs žmogus nekvėpuoja, todėl rizikos, susijusios su lašelių ar aerozolio perdavimu iš mirusiojo kvėpavimo takų, praktiškai nėra. Rizika, kad skrodimo metu gali pasklisti aerozoliai (pjaunant kaukolę ar krūtinkaulį), gali būti efektyviai kontroliuojama dėvint atitinkamas asmens apsaugos priemones, taip pat – naudojant aerozolių susidarymo mažinimo priemones.
STI taip pat atkreipė dėmesį, kad tiek PSO laikinosiose gairėse, tiek Amerikos patologų koledžo ir Britų patologų koledžo rekomendacijose nebuvo absoliutaus patologoanatominių tyrimų draudimo reikalavimo. Priešingai, buvo rekomenduojama juos vykdyti naudojant reikiamas apsaugos priemones, nes jie pateikia neįkainojamos informacijos apie ligos patofiziologiją ir padeda gerinti kitų pacientų gydymą.
STI savo rašte teigė, jog skiepų komplikacijos gali pasireikšti ir asmens mirtimi. Todėl siekiant efektyvios užkrečiamųjų ligų kontrolės, yra būtina užtikrinti ir asmenų, paskiepytų ir mirusių nuo koronaviruso ligos, patologoanatominių tyrimų atlikimą, taip išsiaiškinant tikslias mirties priežastis.
2022 m. balandžio 8 d. STI gavo Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymą, kuriame nurodoma, jog patologoanatominių tyrimų draudimas buvo įvestas atsižvelgiant į Lietuvos patologų draugijos (LPD) nuomonę. Atsakyme teigiama, jog pagrindinė patologoanatominių tyrimų uždraudimo priežastis buvo ta, jog „Lietuvos patologijos tarnybos autopsinės (patalpos, kuriose atliekami skrodimai) neatitinka Ligų kontrolės ir prevencijos centro (Centers for Disease Control and Prevention) rekomenduojamų techninių reikalavimų.“
LPD rašte Sveikatos apsaugos ministerijai teigiama, kad „nė viena Lietuvos respublikos patologijos tarnybos autopsinė šių reikalavimų neatitinka. Lietuvos respublikoje patologijos tarnybų autopsinės yra tuose pačiuose pastatuose su patologijos laboratorijomis ir kitais sveikatos priežiūros įstaigų padaliniais, ventiliacijos sistemos neturi HEPA filtrų, durys nėra sandarios, autopsinėse nėra galimybės sudaryti neigiamą slėgį.“
Linkime Sveikatos apsaugos ministerijai kuo greičiau užtikrinti, kad Lietuvos sistemoje būtų sudarytos tinkamos materialinės ir techninės sąlygos, leidžiančios saugiai atlikti patologoanatominius tyrimus.
STI primena, jog pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą yra privaloma atlikti patologoanatominį tyrimą, kai asmuo mirė nuo infekcinių ligų arba įtariama, jog mirties priežastis yra infekcinė liga (LR SPĮĮ 49 str. 2 d. 5 p.). Ši įstatymo norma galioja, jos taikymui įstatyme nėra numatyta išimčių karantino ar ekstremaliosios situacijos atveju.
Tačiau patologoanatominiai tyrimai nėra atliekami, įstatymo norma nėra įgyvendinama.
© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.
