COVID-19 ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligos

Kaip žinia, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra vienas svarbiausių rimtos COVID-19 ligos eigos rizikos faktorių. Rytų Europoje šios ligos yra ypač paplitusios, ir Lietuva čia užima liūdno lyderiavimo pozicijas [1].

Su šiomis ligomis susijusią padidintą COVID-19 riziką įvertino ne vienas mokslo tyrimas.

Pacientų, hospitalizuotų dėl COVID-19, anksčiau nustatyta koronarinė širdies liga (toliau – KŠL) yra svarbesnis veiksnys, lemiantis su COVID-19 susijusį mirtingumą, nei su KŠL susiję rizikos veiksniai (pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, dislipidemija, cukrinis diabetas), kai KŠL nėra – todėl yra ypač svarbi kuo optimalesnė šių pacientų priežiūros ir sveikatos sekimo sistema [2].

Viename pastarųjų Europos širdies asociacijos mėnesinio žurnalo numerių yra paskelbta šiuo metu prieinamos mokslo literatūros apžvalga apie svarbiausius su rimta COVID-19 eiga susijusius rizikos faktorius. Padaroma tokias išvadas: „Su didesniu mirštamumu ir sunkia COVID-19 forma buvo susiję šie rizikos veiksniai: inkstų liga [rizikos santykis (RS) 3,07], cukrinis diabetas [RS 2,09], hipertenzija [RS 2,50], rūkymas praeityje [RS 1,26], cerebrovaskulinė liga/insultas [RS 2,75] ir širdies bei kraujagyslių ligos [RS 2,65]. Kepenų ligos buvo susijusios su didesne mirtingumo tikimybe [RS 2,81], bet ne su sunkia COVID-19 eiga. Tebesitęsiantis rūkymas buvo susijęs su didesne sunkaus COVID-19 rizika [RS 1,80], bet ne su mirtingumu. Nutukimas susijęs su didesne mirtingumo tikimybe [RS 2,18], tačiau įrodymų dėl sunkios COVID-19 eigos susirgus nebuvo rasta. Pacientams, hospitalizuotiems dėl COVID-19, buvo nustatytos šios širdies ir kraujagyslių komplikacijos: ūminis širdies nepakankamumas (2 proc.), miokardo infarktas (4 proc.), giliųjų venų trombozė (7 proc.), miokardo pažeidimas (10 proc.), krūtinės angina (10 proc.), aritmijos (18 proc.), plaučių embolija (19 proc.) ir venų tromboembolija (25 proc.).

Daugelį nustatytų rizikos veiksnių, susijusių su nepageidaujamomis COVID-19 pasekmėmis, galima koreguoti, optimaliai sekant bei gydant pacientus, kuriems šios būklės yra nustatytos. Pirminės ir antrinės prevencijos strategijos, kuriomis siekiama sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, gali pagerinti žmonių, kuriems buvo reikalingas intensyvus COVID-19 gydymas, išeitis, susirgus COVID-19 liga.“ [3]

Todėl žmonėms, sergantiems aukščiau paminėtomis ligomis, buvo ir yra rekomenduojama pasiskiepyti nuo COVID-19, mažinant rimtos COVID-19 eigos riziką užsikrėtimo atveju.

Pagal šiuo metu turimus duomenis, vakcinos nuo COVID-19 retai sukelia su kardiovaskuline sistema susijusius pašalinius reiškinius – Norvegijoje jų šiuo metu yra registruota arti 1 000 (žr. apžvalginę lentelę nuotraukoje), po maždaug 8 mln. vakcinų dozių suleidimo [4].

Kita vertus, prieš keletą dienų viename svarbiausių pasaulio kardiologijos žurnalų „Circulation“ pasirodė Steven R. Gundry iš Tarptautinio širdies ir plaučių instituto (Palm Springsas, JAV) publikacija, teigianti, kad mRNA vakcinos smarkiai padidina endotelio (vidinio kraujagyslių dangalo, aut.) uždegimą ir T-ląstelių infiltraciją į širdies raumenį, ir gali paaiškinti po vakcinacijos pastebėtą ryškiai padidėjusią trombozės, kardiomiopatijos (širdies raumens pažeidimo) ir kitų kraujagyslinių komplikacijų riziką iki 5 metų laikotarpiu. Rizikos padidėjimas rastas iki 25 proc., vertinant pagal specialią biomarkeriais paremtą skaičiuoklę [5]. Šių tyrimų rezultatų publikavimas dar kartą iliustruoja visų pašalinių ir nepageidaujamų reiškinių pranešimo svarbą – kaip ir akivaizdžiai pabrėžia faktą, kad šiuo metu visų ilgalaikių su masine COVID-19 vakcinacija susijusių visuomenės sveikatos efektų mes iki galo nežinome.

Su medikamentais susijusių nepageidaujamų ir šalutinių reakcijų blogas raportavimo lygis yra jau seniai žinoma ir diskutuojama problema [6].

Todėl būtinai praneškite visas įtariamas šalutines ir nepageidaujamas reakcijas ir savo gydytojams, ir VVKT.

Visos teisės saugomos ©

PRENUMERUOKITE NAUJIENLAIŠKĮ!

[wpforms id="2329" title="false"]