Vasarą Sveikatos teisės institutas inicijavo visuomeninį tyrimą dėl COVID-19 pandemijos valdymui skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo ir efektyvumo. Jau kurį laiką vykdome šį tyrimą, renkame informaciją, ją sisteminame ir rengiamės paskelbti įdomius rezultatus bei kreiptis į atsakingas institucijas. O šiandien dalinamės pirmosiomis įžvalgomis apie pandemijos metu rinktą paramą ir viešosios erdvės užvaldymą vienašališka informacija.
Vienas pirmųjų kadencijos darbų – Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai
Viena iš STI atliekamo tyrimo prioritetinių krypčių (su visais tyrimo tikslais galite susipažinti ČIA) buvo Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai, kurie buvo vienas iš pirmųjų dabartinės valdžios darbų šioje Seimo kadencijoje (priimti 2020 m. gruodžio 22 d.). Įstatymo projektą, kuriuo būtų keičiamas Labdaros ir paramos įstatymas, Seimui teikė valdančiosios TS-LKD „politiniai sunkiasvoriai“ – naujai paskirta premjerė Ingrida Šimonytė ir Mykolas Majauskas. Dokumentų metaduomenys rodo, kad įstatymo pakeitimo tekstą rengė pati I. Šimonytė.
Kokia šių Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimų esmė? Pakeitimais nustatyta, jog tie fiziniai asmenys, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka dalyvauja likviduojant ekstremalią situaciją ar šalinant jos padarinius, tampa paramos gavėjais Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka ipso facto (t. y. pagal faktą). Tai reiškia, jog tam, kad fizinis asmuo gautų paramos gavėjo statusą, jam užteko bent kiek nors dalyvauti likviduojant ekstremalią situaciją ar šalinant jos padarinius, pavyzdžiui, dieną ar dvi pasavanoriauti ligoninės COVID-19 skyriuje.
Tačiau įdomiausias Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas buvo šio įstatymo papildymas 11 str. 31 nuostata. Ji numatė, kad „Fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais tiesiogiai dalyvauja likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, turi teisę netvarkyti pagal šį įstatymą gaunamos ir panaudojamos paramos apskaitos, neprivalo atsiskaityti už gaunamą paramą ir (ar) jos panaudojimą ir jiems netaikomos šio straipsnio nuostatos.“ Taip, perskaitėte teisingai. Šiuo pakeitimu, kurį Seimui teikė I. Šimonytė ir M. Majauskas ir kurio tekstą, pagal dokumento metaduomenis, surašė pati naujai paskirta ministrė pirmininkė, buvo padaryta didžiulė Labdaros ir paramos įstatymo nustatyto reglamentavimo išimtis – tie, kas bent kokia apimtimi dalyvauja likviduojant ekstremalią situaciją ar šalinant jos padarinius, ne tik pagal faktą tampa paramos gavėjais, bet ir turi teisę šios gaunamos paramos neapskaityti ir už visą gautą paramą neatsiskaityti niekam.
Kodėl šie pakeitimai buvo tokie svarbūs?
Įvertinus šį įstatyminį pakeitimą, STI iš karto kilo bent keli klausimai, dėl kurių Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai buvo įtraukti į STI vykdomo tyrimo apimtį. Visų pirma, kodėl šie pakeitimai buvo tokie svarbūs, kad pirmosiomis savo kadencijos dienomis juos asmeniškai surašytų ir Seimui pateiktų pati I. Šimonytė? Antra, viešai žinoma, kad per COVID-19 pandemiją ligoninėse savanoriavo daug žurnalistų ir kitų viešosios nuomonės formuotojų/influencerių, kurie – taip jau sutapo – po to visokeriopai gynė Šimonytės Vyriausybės vykdomą COVID-19 pandemijos valdymo politiką ir įvairiais būdais juodino ir šmeižė visus, kurie viešai abejojo vykdomu pandemijos valdymu. Įdomi detalė: valdant ankstesnei Vyriausybei, kuri pandemiją valdė ne tokiomis drastiškomis priemonėmis ir nediskriminavo piliečių, tie patys žurnalistai ar influenceriai stipriai kritikavo pandeminius suvaržymus kaip per griežtus ir nereikalingus. Kodėl į valdžią atėjus Šimonytės Vyriausybei jų nuomonė staiga pasikeitė?
Įvertinus paminėtas aplinkybes, STI kilo klausimas, į kurį atsakymo ieškoma ir COVID-19 finansų tyrimo metu: ar nenutiko taip, kad paminėtais Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimais valdžia vienu iš pirmųjų savo darbų „nusipirko“ nemažos dalies žurnalistų ir viešosios erdvės influencerių palankumą?
Institucijų reakcijos
STI siekiant patikrinti šią prielaidą, buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) su klausimais apie fiziniams asmenims, remiantis I. Šimonytės Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimais, suteiktą paramą, jos sumą, apie šią paramą fiziniams asmenims suteikusius juridinius asmenis. STI tikėjosi, kad šią informaciją VMI turi ir ją administruoja, kaip turi ir administruoja informaciją apie kiekvieno asmens gautas pajamas.
Vis dėlto išaiškėjo, kad premjerė savo pačios rankomis sukūrė tokį Labdaros ir paramos įstatymo teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis Valstybinė mokesčių inspekcija jokių panašių duomenų neturi. Į paklausimą VMI atsakė, kad iki pat šios dienos nei vienas juridinis asmuo, suteikęs paramą fiziniams asmenims, kurie dalyvavo likviduojant ekstremalią situaciją ar jos padarinius, VMI nėra pateikęs privalomos PRC913 formos. VMI taip pat nurodė, kad ji neveda apskaitos ir neturi jokių duomenų, kokiems fiziniams asmenims pagal I. Šimonytės Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus buvo suteikta parama, kokia ir kokios apimties ši parama buvo.
Be to, STI pasiekė informacija, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi tų pačių Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimų analizę, šiuose pakeitimuose įžvelgė korupcinę riziką.
STT savo pateiktoje antikorupcinio vertinimo išvadoje, be kita ko, nurodė, kad:
- „pagal aukščiau išdėstytas Įstatymo nuostatas Fiziniams asmenims paramos gavėjo statusas suteikiamas automatiškai (ir galioja iki ekstremaliosios situacijos pasibaigimo), o tokie asmenys atleidžiami nuo pareigos vykdyti gautos paramos apskaitą bei vykdyti kitokias labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnyje nustatytas prievoles“;
- „pagal Aprašo nuostatas duomenų apie Fiziniams asmenims suteiktą paramą pateikimo prievolė nustatyta juridiniam asmeniui“;
- „Atlikus Įstatymo antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Įstatymu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi galimai sudaro prielaidas juridinių asmenų nesąžiningam elgesiui ir apsunkina paramos teisėtumo ir kontrolės funkcijų įgyvendinimo užtikrinimą.“
Reziumė
Pirma, STT konstatavo lygiai tą patį, ką jau minėjo ir STI: dėl ministrės pirmininkės I. Šimonytės surašytų ir Seimui pateiktų Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimų nėra jokios galimybės sužinoti ir sukontroliuoti, kokiems fiziniams asmenims, dalyvavusiems ekstremalios situacijos ar jos padarinių šalinime, buvo suteikta bet kokia parama, nes patys paramos gavėjai fiziniai asmenys I. Šimonytės buvo atleisti nuo bet kokios prievolės atsiskaityti už gautą paramą, o juridiniai asmenys, privalėję vesti apskaitą ir Valstybinei mokesčių inspekcijai atsiskaityti už suteiktą paramą, VMI nepateikė nei vienos privalomos PRC913 formos.
Antra, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė yra ne kartą viešai pasiskundusi, kad vos tapus ministre pirmininke ir darbą pradėjus jos vadovaujamai Vyriausybei, siekiant suvaldyti COVID-19 krizę teko dirbti naktimis. I. Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2020 m. gruodžio 13 d., o minėti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai Seime buvo priimti 2020 m. gruodžio 22 d. Taigi, kas šiuose pakeitimuose buvo tokio išskirtinai svarbaus, kad naujai paskirta premjerė, naktimis dirbdama dėl COVID-19 krizės suvaldymo, rado laiko pati surašyti antikorupciniu požiūriu ydingus Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus?
Galiausiai, kaip nutiko, kad įvairūs žurnalistai ir influenceriai, priėmus minėtus Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, suskubo savanoriauti ligoninių COVID skyriuose? Ir kaip taip nutiko, kad tie patys žurnalistai ar viešosios nuomonės formuotojai, po aptartų Labdaros ir paramos įstatymų pakeitimų, ėmėsi girti Šimonytės Vyriausybės vykdomą COVID-19 pandemijos suvaldymo politiką bei įžeidinėti ir šmeižti šią politiką kritikavusius? Ypač prisimenant, kad bent dalis Šimonytės Vyriausybės politiką liaupsinusių žurnalistų, viešai besigyrusių, kad savanoriauja ligoninių COVID skyriuose, aktyviai kritikavo ankstesnės Vyriausybės COVID-19 valdymo politiką ir jos metu priimtus suvaržymus.
Vykdant COVID-19 finansų tyrimą, šiuo klausimu jau nemažai išsiaiškinta. Po truputį pradeda aiškėti, kokiu būdu valdantiesiems pavyko taip užvaldyti viešąją erdvę, į savo pusę patraukti žurnalistus bei influencerius. Tačiau tyrimas šia kryptimi nėra baigtas, STI toliau analizuoja finansinius srautus. Toliau sieksime išsiaiškinti, kurie žurnalistai ar viešosios nuomonės formuotojai gavo paramą pagal I. Šimonytės Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, kokią konkrečiai paramą gavo ir iš ko, nors premjerė ir labai pasistengė, kad tas nebūtų išsiaiškinta.
Galite prisidėti prie COVID-19 finansų tyrimo
Primename, kad STI savo veiklą vykdo tik rėmėjų dėka. Jei norite prisidėti prie Sveikatos teisės instituto atliekamo COVID-19 pandemijos valdymo tyrimo, paramą galite pervesti į atskirą STI sąskaitą: LT874010051005552856 (gavėjas – Sveikatos teisės institutas, paskirtis – „parama tyrimui“).
© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.
