FINANSŲ TYRIMAS

Šioje analizėje tęsiamas Lietuvoje vykdytos masinės vakcinacijos nuo COVID-19 tyrimas. Šioje dalyje apžvelgiama, kaip tam tikromis teisinėmis ir skatinamosiomis-finansinėmis priemonėmis buvo dirbtinai „gaminamas“ vakcinacijos poreikis. Ankstesnės tyrimo dalys apžvelgia kitus visuotinio skiepijimo aspektus: manipuliacijas apie tai, kad skiepijimasis apsaugo aplinkinius asmenis (Masinės vakcinacijos afera (1)), vakcinavimo nuo COVID-19 sistemos sukūrimą apeinant galiojantį teisini reguliavimą (Masinės

Kaip minėjau anksčiau, masinės vakcinacijos sprendimas gimė ne Lietuvoje, bet Briuselio koridoriuose. Lietuvos vykdomoji valdžia šį sprendimą tik nuosekliai įgyvendino. Tam reikėjo sukurti atskirą imunizacijos nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) sistemą, funkcionuojančią už esamos imunoprofilaktikos sistemos ribų. Tačiau tai, jog Lietuvos teisės aktai (Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2016-2023 metų plėtros programa, Nacionalinė imunoprofilaktikos 2019-2023 metų

Masinės vakcinacijos planas gimė ne Lietuvoje, bet ES. Lietuvai reikėjo prie šio plano prisiderinti ir jį įgyvendinti. Tačiau Lietuvoje sukurta imunoprofilaktikos sistema to neleido padaryti. Nebuvo priderinta ir teisinė bazė. Todėl gimė sprendimas masinę vakcinaciją nuo COVID-19 įgyvendinti už sistemos ribų, tuo pačiu apeinant teisės aktuose nustatytus reikalavimus (ir juose nustatytus apribojimus). Tuo tikslu buvo

Apie manipuliacijas „skiepykitės, kad apsaugotumėte kitus”. Europos Parlamente vykstančiuose Covid klausymuose vienas iš Pfizer direktorių pripažino, kad prieš pristatant Covid-19 skiepus į rinką nebuvo atlikti jokie tyrimai, rodantys, ar skiepas sustabdo viruso plitimą, t.y. ar pasiskiepijęs asmuo („imunizuotas“) užkrečia/neužkrečia kitų visuomenės narių. Ši žinia žaibiškai paplito per socialinius tinklus. Į tai suskubo reaguoti iš ES