STI kviečia valdžios institucijas bendradarbiauti dėl COVID-19

 Sveikatos teisės institutas (STI) rugsėjo 13 d. kreipėsi į visas Seimo frakcijas, Seimo pirmininkę V.Čmilytę-Nielsen, Sveikatos reikalų komitetą ir Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas susitikimo, kuriame galėtų pateikti argumentus ir pasiūlymus dėl COVID-19 valdymo ir plačiau padiskutuoti.

„Pandemijos valdyme svarbu nepadaryti lemtingų klaidų, o tam reikalinga užtikrinti konstruktyvią, atvirą, viešą ir skaidrią diskusiją su įvairių sričių ekspertais ir praktikais. Esame susirūpinę, kad Vyriausybę konsultuoja siauras ekspertų ratas. Jaučiame pareigą ir atsakomybę padėti suvaldyti neigiamas COVID-19 pasekmes Lietuvai, mums rūpi, kad apie pandemijos valdymo priemones būtų atvirai diskutuojama iš teisės ir medicinos mokslo perspektyvos.“ – rašoma kreipimesi.

Prašymą susitikti STI išsiuntė po to, kai 2021 m. rugsėjo 9–10 d. surengė mokslinę konferenciją „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“. Į mokslinę konferenciją buvo kviesti įvairių valstybės institucijų atstovai ir ekspertai.

Konferencijoje Sveikatos teisės instituto vadovas, farmakologas doc. dr. Rimas Jankūnas teigė: „Mūsų tikslas – diskutuoti ir padėti rasti sprendimus. COVID-19 pandemijos valdymo rezultatai Lietuvoje yra vieni prastesnių ES.“

Pradėti diskusijas STI siūlo nuo sistemiškos situacijos analizės. „Kodėl taip skiriasi pacientų aptarnavimas skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose, kam sekasi gerai, o kam nesiseka? Kokios priemonės viešose vietose didintų visuomenės saugumą, tačiau kartu būtų proporcingos ir nepriešinančios visuomenės? Kokie vadybiniai sprendimai ligoninėse užtikrintų racionalų lėšų naudojimą ir mažintų maksimalaus užguldymo įtampą? Kodėl, pavyzdžiui, Švedijoje kiekvienas gali lengvai perskaityti oficialias epidemiologines apžvalgas, o Lietuvoje jų nerasime?  Tai – tik keli aspektai, kuriuos svarbu aptarti.“ – teigiama politikams ir institucijoms adresuotame rašte.

Plačios diskusijos svarbą STI grindžią tuo, kad valstybėje taikomų kovos COVID-19 priemonių kaštų-naudos analizė viešai nebuvo pristatyta, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje asmenims ir visuomenei jos gali atnešti didesnę žalą nei naudą:

• medicininę – dėl ilgalaikio streso, apriboto kitų ligų gydymo, sumažinto sveikatos paslaugų prieinamumo, su tuo susijusių perteklinių mirčių;
• teisinę, politinę – dėl neproporcingai ribojamų konstitucinių žmogaus teisių, tinkamai nefunkcionuojančio teisinės valstybės principo, iškreipto valdžių padalijimo ir demokratinio valdymo;
• ekonominę – dėl ribojamo žmonių darbo ir ūkio plėtojimo;
• socialinę – dėl visuomenės susiskaldymo, pažeistų tarpusavio socialinių ryšių, vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą, kultūros renginių ribojimo ir kt.