2022 m. vasarą STI iniciavo COVID-19 finansų tyrimą. Tyrimo tikslas – atsakyti į klausimą, ar kovai su COVID-19 skirti pinigai buvo panaudoti efektyviai ir ar pandemijos valdymo finansavimas buvo skaidrus ir teisėtas.
Viena iš pasirinktų tyrimo sričių buvo sveikatos priežiūros sistemos finansavimas pandemijos laikotarpiu. Šiame kontekste STI detaliai aiškinosi, kaip Lietuvoje veikė vakcinacijos nuo COVID-19 mechanizmas, kiek biudžeto lėšų buvo išleista įsigyjant vakcinas nuo COVID-19, kiek biudžetui kainavo įvairios finansinės paskatos pacientams skiepytis, o medikams – skatinti skiepytis ir/ar paskiepyti. Taip pat kėlėme klausimą, kas neša politinę atsakomybę už galimai neracionalaus vakcinų kiekio įsigijimą ir panaudojimą.
Siekdami tai išsiaiškinti 2022 m. gruodį paklausėme Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – LR SAM), kiek Lietuva nupirko vakcinų nuo COVID-19 dozių, kiek už jas sumokėjo, kiek vakcinų buvo panaudota ir kiek buvo padovanota kitoms valstybėms ir/ar utilizuota.
Taip pat klausėme, kiek biudžeto lėšų buvo išleista vakcinų nuo COVID-19 transportavimui ir saugojimui, kiek kainavo išmokos už pasiskiepijimą nuo COVID-19, kiek sumokėta medikams už pacientų skatinimą skiepytis.
2023 m. balandžio mėnesį gavome LR SAM atsakymą. Ministerijos atsakymas patvirtino tai, ką jau buvome išsiaiškinę atlikto tyrimo metu, t. y. tai, kad Lietuva, sutikdama su Europos Komisijos (toliau – EK) pasiūlymu pirkti vakcinas nuo COVID-19 centralizuotai, per EK, kuri ir susitarė su vakcinų gamintojais dėl įsigijimo sąlygų, iš esmės tapo farmacinių kompanijų įkaite, negalinčia nei atsisakyti sudarytų sutarčių, nei jų pakeisti.
Tačiau nepaisant to, kad didžiosios farmacinės kompanijos pasinaudojo valdžios baime, kilusia dėl COVID-19 pandemijos, ir susaistė visas ES šalis vakcinų nuo COVID-19 pirkimo-pardavimo sutartimis (kurių sąlygų be farmacijos kompanijos sutikimo negalima pakeisti, o pačių sutarčių negalima nutraukti ir jų turinio neleidžiama viešinti), politinė atsakomybė už sutikimą sudaryti Lietuvai nenaudingas sutartis tenka S. Skvernelio vyriausybei, kuri be diskusijų pritarė EK pasiūlytam vakcinų įsigijimo mechanizmui[1], ir I. Šimonytės kabinetui, kuris įsigytas vakcinas siekė bet kokia kaina „sunaudoti“, tuo tikslu pasitelkdamas ir politinio spaudimo priemones, tokias kaip Galimybių pasas.
Būtent I. Šimonytės vadovaujamos vyriausybės taikytos politinės priemonės ir finansinės paskatos lėmė, jog S. Skvernelio vyriausybės iškeltas tikslas – vakcinuoti nuo koronaviruso ligos (COVID-19 viruso) 70 proc. Lietuvos populiacijos – buvo pasiektas, neatsižvelgiant nei į tai, kad egzistuoja itin stiprus pasipriešinimas skiepijimuisi nuo COVID-19 dėl pagreitintos COVID-19 vakcinos gaminimo strategijos bei nebaigtų šių vakcinų klinikinių tyrimų, o taip pat neatsižvelgiant į greitai mutuojančio COVID-19 viruso pobūdį ir COVID-19 ligos epidemiologiją. 2022 m. spalio 5 d., Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo COVID-19 ligos paskiepyta 70 proc. visų Lietuvos gyventojų.[2]
Kaip rodo STI analizė, būtent dėl šių priežasčių Lietuvoje buvo sukurtas atskiras vakcinacijos nuo COVID-19 mechanizmas, kuris buvo keičiamas (koreguojamas) ne tam, kad atsižvelgtų į realų vakcinų nuo COVID-19 poreikį, bet tam, kad numatytų priemones neegzistavusiam poreikiui sukurti. Jau galite susipažinti su paskutine šios analizės dalimi „Masinės vakcinacijos afera (4): poreikio gamyba“, kurioje detalizuojama, kada ir kaip įvestomis priemonėmis buvo „gaminamas“ vakcinų poreikis.
LR SAM rašte detalizuojama, kad iš viso Lietuvoje sunaudota daugiau kaip 4,5 mln. COVID-19 vakcinų dozių. Vakcinų transportavimas 2021–2022 m. Lietuvos biudžetui kainavo – 781 758 Eur, o sandėliavimas – 117 172 Eur. 100 eurų išmokoms senjorams už skiepą iš Sodros lėšų buvo skirta 16 mln. eurų. Skatinamosioms išmokoms už gydytojo paslaugų suteikimą sumokėta 14 537 Eur. Bendrai asmens sveikatos priežiūros specialistams už skiepijimą išmokėta 222 277 Eur.
LR SAM pripažįsta, jog Lietuva, kaip ir visos kitos ES valstybės, susiduria su COVID-19 vakcinų pertekliumi. Lietuva jau padovanojo virš 1,1 mln. vakcinų dozių COVAX programos pagrindu ir 1,1 mln. dozių dvišaliu pagrindu, taip pat dar ruošiamasi padovanoti apie 1 mln. vakcinų. Lietuva iš viso utilizavo iki 15 proc. nuo visų gautų vakcinų. Kokį procentą tai sudaro nuo visų įsigytų vakcinų, ministerija nutyli.
Primename, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. EK su aštuoniais vakcinų gamintojais pasirašė 11 sutarčių, kurių bendra numatoma kaina siekė beveik 71 mlrd. eurų. Aštuonios iš šių sutarčių buvo išankstinės pirkimo sutartys, sudarytos prieš Europos vaistų agentūrai pateikiant rekomendaciją dėl sąlyginės vakcinų registracijos. Su kompanija Sanofi EK sutartį nutraukė.
Lietuvai teko 0,62 proc. vakcinų – tokią dalį ES gyventojų sudaro Lietuvos gyventojai. Taigi, galima apskaičiuoti Lietuvai tenkančią vakcinų dalį pagal panaudotas sutartis.
Iki 2021 m. pabaigos ES valstybėms narėms buvo pristatyta beveik 952 mln. vakcinų dozių (didžiąją dalį jų pristatė bendrovė „Pfizer/BioNTech“). Daugiau kaip 739 mln. dozių buvo panaudota.
[1] S. Skvernelio vyriausybei todėl, kad ji, nors ir turėdama galimybę pasirinkti, kokiu būdu nustatyti iš konkretaus registruotojo įsigyjamų vakcinų dozių kiekį (taikant atitinkamai EK nustatytą pro rata kriterijų (vakcinų kiekį pagal Lietuvos gyventojų skaičių lyginant su ES gyventojų skaičiumi) arba pagal Lietuvos Respublikos pateiktą poreikį (kai pro rata kriterijus netaikomas), kitaip tariant, galėdama užsakyti mažesnį įsigyjamos vakcinos kiekį, visgi priėmė sprendimą taikyti pro rata kriterijų, ne tik nustatė, jog turi būti vakcinuojama 70 procentų Lietuvos Respublikos populiacijos, bet ir pritarė galimam šio skaičiaus viršijimui (2020 m. rugsėjo 23 d. Vyriausybės pasitarimo protokolas Nr. 42).
[2] 2022–2025 metų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinacijos ir gydymo programos 13 p.: Daugiausia bent viena vakcinos doze paskiepytųjų registruota 65 m. ir vyresniųjų grupėse (nuo 83 proc. (75–79 m. amžiaus grupėje) iki 85,5 proc. (70–74 m. amžiaus grupėje)). Darbingo amžiaus žmonių bent viena vakcinos doze paskiepyta nuo 77 proc. (25–34 m. amžiaus grupėje) iki 81 proc. (55–64 m. amžiaus grupėje).
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/35ea1671515f11edba0ded10be2fa21c/asr
© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.
