Dalinamės buvusio Harvardo medicinos mokyklos profesoriaus Martino Kulldorffo nuomone apie tai, kaip „skiepų fanatikai“ (vaccine fanatics) galėjo paskatinti skepticizmą dėl skiepų. Tekste yra teiginių, dėl kurių su autoriumi galėtume diskutuoti. Tačiau tikime, kad JAV maisto ir vaistų administracijos Vaistų saugos ir rizikos valdymo patariamojo komiteto nario, kuris anksčiau padėjo sukurti ir įdiegti statistinius metodus, prisidedančius atrandant ir įvertinant vakcinų keliamą riziką sveikatai ir saugumui, nuomonė yra svarbi pilnavertiškai diskusijai.
COVID-19 vakcinos sukūrimas yra vienas iš nedaugelio laimėjimų per pandemiją, kurios metu visuomenės sveikatos strategija ir gydymas patyrė didelių nesėkmių. Nors vakcinos neužkerta kelio infekcijos plitimui, jos sumažino mirtingumą. Prieš pandemiją vakcinomis pasitikėjo beveik visi, o vakcinų skeptikai sudarė nedidelę, nors ir garsiai pasisakančią mažumą.
Dėl gyvybes gelbstinčios vakcinos pasaulinės pandemijos metu būtų galima tikėtis dar didesnio entuziazmo vakcinos atžvilgiu, tačiau vietoj to jis žlugo. Kas atsitiko?
Ironiška, bet problema yra fanatizmas dėl vakcinų, kuris sukėlė skepticizmą dėl vakcinų, o to probleminės pasekmės apima ne tik COVID-19, bet ir pasitikėjimą kitomis vakcinomis. Fanatizmas dėl vakcinų pasireiškia įvairiomis formomis.
Siekdami paskatinti skiepijimąsi vakcinos fanatikai neigė pagrindinius mokslinius faktus, pavyzdžiui, imunitetą, kurį suteikia persirgimas COVID-19 liga. Ir tai darė nepaisydami daugybės kruopščių tyrimų, kurie parodė, kad persirgimas COVID-19 užtikrina geresnę apsaugą nuo infekcijos ir sunkios ligos eigos nei vakcina. Vakcinų fanatikai vis tiek tvirtino, kad natūralus imunitetas neturėtų būti „įtraukiamas“ į vakcinų mandato schemas.
Vakcinų fanatikai, neigdami mokslinius duomenis, dar labiau padidino visuomenės skepticizmą dėl vakcinų.
„Jeigu jie meluoja apie natūralų imunitetą, galbūt meluoja ir apie vakcinų veiksmingumą“, – galėjo manyti daugelis.
Nepaisant to, kad trūko įrodymų, jog COVID-19 vakcinos gali užkirsti kelią ligos perdavimui, o 2021 m. pavasarį ir vasarą daugėjo įrodymų, kad jos negali sustabdyti ligos plitimo, dr. Anthony‘is Faucis ir kiti save įtikinėjo, kad COVID-19 galima įveikti tik paskiepijus 70, 80, 90 ar daugiau procentų gyventojų. Kai vakcinos nepateisino moksliškai neįrodytų pažadų, žmonių pasitikėjimas tais, kurie pernelyg daug žadėjo, natūraliai žlugo.
Siekdami neįmanomo tikslo – vien tik vakcinomis pažaboti COVID-19 – vakcinų fanatikai daugelį žmonių vakcinos naudą privertė vertinti skeptiškai.
Tam, kad paskatintų skiepijimąsi, valdžios institucijos užsiėmė psichologine manipuliacija. Pavyzdžiui, 2021 m. balandį paskelbtose gairėse dėl kaukių dėvėjimo JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) kaukes nusiimti leido tik skiepytiems asmenims. Jų argumentai buvo pagrįsti klaidingu įsitikinimu, kad paskiepyti asmenys negali platinti ligos, taip pat – skatinimu skiepyti žmones, nes kaukės dėvėjimas yra nemalonus.
Visuomenės sveikatos pareigūnų paragintas kavinių tinklas Krispy Kreme paskiepytiesiems pasiūlė nemokamų spurgų. Kai kuriems žmonės galėjo kilti dvejonių: „Jeigu jie suprastų, kas yra visuomenės sveikata, nebandytų tukinti žmonių siūlydami jiems spurgų. Gal vakcinos taip pat kenkia mano sveikatai?“
Kai ši taktika nepasiteisino, visuomenės sveikatos priežiūros institucijos ėmėsi prievartos. Jie įvedė skiepų pažymėjimus, kad neskiepytieji negalėtų dalyvauti viešajame gyvenime, įskaitant lankymąsi bibliotekose, muziejuose ir restoranuose. Federalinė JAV vyriausybė žengė dar toliau ir, pasinaudodama savo didžiulėmis galiomis, pareigą skiepytis pavertė sąlyga dirbti. Dėl šių prievartinių veiksmų neskiepytieji tapo antrarūšiais piliečiais. Stebėdami, kaip COVID-19 užsikrečia ir skiepyti, ir neskiepyti žmonės, jie neabejotinai ėmė svarstyti, ar visuomenės sveikata iš tiesų atitinka jų interesus.
Kai kurie skiepų fanatikai ėmėsi atgrasios taktikos melagingai vadinti žmones, su kuriais jie nesutinka, antivakseriais. Pavyzdžiui, British Medical Journal (BMJ) išspausdino bulvarinio tipo šmeižtą, kad Oksfordo, Harvardo ir Stanfordo epidemiologai bei vakcinų ekspertai pasisako prieš „masinį skiepijimą“. Kaip skaitytojai galėtų interpretuoti šį teiginį? „Na, jei Harvardo, Stanfordo ir Oksfordo profesoriai pasisako prieš vakcinas, gal ir aš turėčiau būti prieš.“
Tokie melagingi teiginiai skatina dvejones dėl vakcinų, nes BMJ prisideda prie melo, kad medicinos ir epidemiologijos profesoriai yra antivakseriai, nors taip nėra. Tai kenkia pasitikėjimui skiepais.
Vakcinų fanatikai šią vakciną politizavo, naudodamiesi ja tam, kad politinius oponentus pavaizduotų kaip mokslą neigiančius urvinius žmones, melagingai teigdami, jog jie yra prieš vakcinas. Jei asmuo pasitiki konkrečiu politiku, kuris melagingai kaltinamas esąs prieš vakcinas, tas asmuo gali girdėti tik melagingą kaltinimą ir dėl to atmesti vakciną. Visuomenės sveikatos krizės metu toks politinis žaidimas turi pražūtingų pasekmių. Tai, kas turėjo būti abiejų partijų pasiekimas – per rekordiškai trumpą laiką sukurta ir pandemijos metu pradėta naudoti vakcina – virto tik dar viena politinės kovos priemone, skatinančia skepticizmą dėl vakcinų.
Kaip ir visos medicininės intervencijos vakcinos kelia tam tikrą riziką, kuri turi būti įvertinta atliekant rizikos ir naudos analizę skirtingoms gyventojų grupėms. Pavyzdžiui, kai buvo gauta pranešimų apie padidėjusią kraujo krešulių riziką jaunoms moterims, gavusioms J&J vakciną, buvo tikslinga joms skirti kitą vakciną, kol pranešimai bus ištirti. Vietoj to CDC „pristabdė“ skiepijimą J&J vakcina visose amžiaus grupėse, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, nors dėl šių buvo aišku, kad padidėjusios rizikos nėra, ir jiems vakcinos nauda yra didžiausia. (CDC atleido vieną iš mūsų už tai, kad pasipriešinome tokiam vyresnio amžiaus žmonių skiepijimo pristabdymui.)
Nors CDC vėliau vakciną naudoti leido, J&J vakcinos paplitimas JAV taip ir neatsinaujino, o tai turėjo neigiamą poveikį mažiau pasiturinčioms, kaimo ir kitoms sunkiai pasiekiamoms gyventojų grupėms, kurioms ši vienos dozės vakcina buvo geriausiai tinkanti ir gelbstinti gyvybę.
Siekdami padidinti COVID-19 vakcinos paplitimą, vakcinų fanatikai sukėlė precedento neturintį skepticizmo dėl vakcinų judėjimą. To pasekmės baisios ne tik COVID-19 vakcinai, bet ir gyvybiškai svarbioms vaikų vakcinoms. Gali būti, kad COVID-19 vakcinai jau per vėlu, tačiau norint užtikrinti visuomenės pasitikėjimą kitomis vakcinomis, kurios yra labai svarbios visų vaikų gerovei, visuomenės pasitikėjimą atgauti labai svarbu.
Visuomenės sveikatos srityje nepakanka turėti pusės gyventojų pasitikėjimą. Kadangi būtinas visuotinis pasitikėjimas, vienintelė išeitis – atsisakyti prievartos ir laikytis tradicinių visuomenės sveikatos principų. Visuomenės sveikata daugiau niekada neturėtų manipuliuoti ar neigti patikimus mokslo rezultatus tam, kad galėtų manipuliuoti visuomenės elgesiu. Ji turėtų atleisti specialistus, kurie visuomenės sveikatą naudoja kaip ginklą kultūriniame ar politiniame kare. Ji turėtų atmesti šmeižtą, cenzūrą ir ad hominem išpuolius.
Pasitikėjimą vakcinomis galima atgauti tik vedant sąžiningą, atvirą dialogą, vykdant mokslu pagrįstą politiką, šviečiant visuomenę, galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, stiprinant vakcinų saugumo stebėsenos sistemą ir skiepijant savanoriškai. Tai reiškia, kad reikėtų grįžti prie tradicinių visuomenės sveikatos principų.
© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.
