Norvegijoje pandemijos laikotarpis praėjo gana sėkmingai – mažas mirčių skaičius vienam gyventojui buvo nedidelis, socialiniai ir ekonominiai sutrikimai, palyginti su kitomis Europos šalimis, minimalūs. Tačiau už šalies ribų liko nepastebėtas tvirtas nusiteikimas apsaugoti vaikus nuo neigiamo pandemijos ribojimų poveikio. Norvegija, reaguodama į pandemiją, siekė apsaugoti vaikus ne tik nuo viruso, bet ir nuo šalutinės su ribojimais susijusios žalos.
Politikos formuotojai turėtų pasimokyti iš Norvegijos į vaikus orientuoto reagavimo į pandemiją. Šiame straipsnyje pateikiamos 7 svarbios pamokos iš antrosios Norvegijos Koronaviruso komisijos ataskaitos, kurioje daug dėmesio skirta pandemijos poveikiui vaikams ir mokykloms.
Pirmoji pamoka. Vyriausybės turi pripažinti vaikų pažeidžiamumą socialinės ar visuomenės sveikatos krizės metu ir aiškiai suplanuoti, kaip apsaugoti vaikus nuo šalutinės ribojimų žalos. Norvegija aiškiai apsibrėžė, kad „Vyriausybės tikslas yra apsaugoti vaikus nuo kai kurių ribojimų padarinių.“
Antroji pamoka. Svarbu užtikrinti, kad Vyriausybei reaguojant į pandemiją vaikai būtų atstovaujami, o jų poreikiai nebūtų atmesti ar ignoruojami.
Trečioji pamoka. Vyriausybės pandemijos metu turi nuolat stebėti vaikų gerovę ir informuoti atsakingus politikos formuotojus apie nepatenkintus poreikius. Norvegijoje atsakinga koordinacinė grupė buvo įgaliota kas dvi savaites informuoti šalies vaikų ir šeimų ministrą apie pažeidžiamų vaikų ir jaunuolių padėtį.
Ketvirtoji pamoka. Labai svarbu suplanuoti, kaip uždarius mokyklas ir socialines įstaigas jas kuo greičiau ir saugiau atidaryti. Kaip parodė JAV patirtis, kai ilgam laikui buvo uždarytos mokyklos – jau nekalbant apie bibliotekas ir kitas vaikų ir pažeidžiamų asmenų gerovei svarbias įstaigas – mokyklas uždaryti yra lengviau nei jas vėl atverti. Norvegija pradėjo planuoti darželių ir mokyklų atidarymą praėjus vos dviem savaitėms po jų uždarymo ir pradines mokyklas atidarė balandžio pabaigoje.
Penktoji pamoka. Atsižvelgiant į tai, kad vėl atidaryti mokyklą yra sunkiau nei ją uždaryti, Vyriausybės turėtų dėti milžiniškas pastangas, kad vaikams skirtos socialinės įstaigos – ne tik mokyklos – liktų atviros. Antrojoje Norvegijos Koronaviruso komisijos ataskaitoje pažymima, kad koordinacinė grupė nuolat ragino ministerijas: „Palikite įstaigas atviras.“
Šeštoji pamoka. Siekiant užtikrinti vaikų ir jaunų piliečių teises, Vyriausybės turi nuolat vertinti vaikų teisių apsaugos politikos veiksmingumą. Kas pavyko? Kas – ne? Kas buvo atsakingas?
Norvegijos Koronaviruso komisijos ataskaitose buvo šimtai puslapių, o juose daug dėmesio skirta vaikams ir juos aptarnaujančioms socialinėms institucijoms.
Kaip savo tviterio paskyroje pažymėjo politikos žurnalistas A. Russo, atskaitomybė ir kritiškas vertinimas po didelių švietimo ar vaiko teisių krizių, tokių kaip dėl pandeminio mokyklų uždarymo atsiradę sutrikimai, yra neabejotinai būtini.
Septintoji pamoka. Asmenys, atsakingi už Vyriausybės atsako į pandemiją vertinimą ir analizę, turėtų skaidriai ir visiškai sąžiningai įvertinti atsako poveikį pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
Norvegijos Koronaviruso komisijos analitikai negailėjo žodžių apie savo Vyriausybės veiksmų poveikį šalies vaikams: „Galime teigti, kad vaikams ir jaunuoliams apribojimai kenkia labiau nei infekcijos ir kad yra skirtumas tarp to, ką prarandate per metus, kai jums 16 metų, ir to, ką prarandate, kai jums 46 metai.“
Teigti, kad pandemijos apribojimai turėjo didesnį poveikį vaikams nei infekcijos, yra drąsu net ir tokioje šalyje kaip Norvegija, kur pandemijos politika nėra tokia griežta kaip JAV. Vis dėlto autoriai nevengė aiškiai išdėstyti savo išvadų paprasta, visuomenei prieinama kalba.
Pandemijų bus ir ateityje (COVID-19 pandemija kilo praėjus vos dešimtmečiui po H1N1 pandemijos), ir kitos pandemijos metu politikos formuotojai turi geriau apsaugoti vaikų gerovę. Norvegijos atsakas ir kritiškas jo įvertinimas verčia susimąstyti.
© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.
