Beveik dvejus metus, kol COVID-19 pandemija trikdė gyvenimą visame pasaulyje, kitos infekcinės ligos buvo atsitraukusios. Dabar, kai pasaulis sparčiai atsisako priemonių, įdiegtų siekiant sulėtinti COVID-19 plitimą, kitos virusinės ir bakterinės ligos, kurių plitimas buvo sustabdytas, grįžta – ir elgiasi netikėtai.
Pagalvokite, ką matome pastaruoju metu.
Dvi praėjusias žiemas buvo vieni švelniausių gripo sezonų per visą istoriją, tačiau hospitalizacijų dėl gripo padaugėjo pastarosiomis savaitėmis – gegužės mėnesį! 41 tipo adenovirusas, anksčiau laikytas gana nekenksmingų virškinamojo trakto ligų priežastimi, sveikiems mažiems vaikams gali sukelti sunkų hepatitą.
Praėjusią vasarą ir ankstyvą rudenį JAV ir Europoje kilo dideli vaikų susirgimų protrūkiai dėl kvėpavimo takų sincitinio viruso (RSV), kuris paprastai sukelia ligas žiemą.
Dabar beždžionių raupai – virusas, paprastai aptinkamas tik Vakarų ir Centrinėje Afrikoje – sukėlė precedento neturintį protrūkį daugiau nei dešimtyje Europos, Šiaurės Amerikos, Artimųjų Rytų ir Australijos šalių.
Šie virusai nesiskiria nuo ankstesnių, tačiau skiriamės mes.
Viena vertus, dėl COVID-19 apribojimų turime daug mažiau neseniai įgyto imuniteto – kaip grupė esame labiau pažeidžiami. Ekspertų manymu, dėl padidėjusio jautrumo galime patirti tam tikrų sunkumų tol, kol pasieksime naują postpandeminę pusiausvyrą su mus užkrečiančiais virusais.
Gali kilti didesnės ligų bangos. Kai kuriais atvejais jos gali atskleisti tokias problemas, apie kurias nežinojome, kad šios ligos sukelia. Ligos gali plisti tuo metu arba tose vietose, kur paprastai jos neplistų.
„Manau, galime tikėtis, jog kai kurių ligų pasireiškimai bus neįprasti. Nebūtinai labai sunkūs, t. y. tai nėra pražūtingos prognozės. Bet manau, kad šiek tiek neįprasti“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo vaikų imunologijos profesorius Petteris Brodinas.
Roterdame (Nyderlandai) esančio Erasmus medicinos centro virusologijos skyriaus vadovė Marion Koopmans sakė mananti, kad mūsų gali laukti laikotarpis, kai bus sunku suprasti, ko tikėtis iš ligų, kurias manėme suprantantys.
Jos teigimu, įprastų infekcijų modelių sutrikimas gali būti ypač ryškus kalbant apie ligas, kuriose vaikai atlieka svarbų vaidmenį platinant užkratą.
Maži vaikai paprastai yra mikrobų magnetai ir „stiprintojai“. Tačiau pandemijos metu jų gyvenimas iš esmės pasikeitė. Dauguma vaikų ilgą laiką nelankė darželio ar mokyklos. Daugelis jų daug rečiau susidurdavo su žmonėmis už namų ribų, o kai susidurdavo, jie galėjo būti su kaukėmis.
„Be to, per pandemija gimę kūdikiai į pasaulį galėjo ateiti turėdami mažai antikūnų, kuriuos motinos jiems perdavė įsčiose, nes motinos nėštumo metu galėjo būti apsaugotos nuo RSV ir kitų kvėpavimo takų ligų sukėlėjų“, – sakė Hubertas Niestersas, klinikinės virusologijos ir molekulinės diagnostikos profesorius iš Groningeno universiteto Medicinos centro.
M. Koopmans sakė, kad jos komandos atliktas tyrimas, kurio metu buvo ieškoma antikūnų mažų vaikų kraujyje, parodė vadinamojo „infekcijos medaus mėnesio“ poveikį.
„Tikrai matyti, kad antraisiais pandemijos metais vaikai turi daug mažiau antikūnų prieš įprastus kvėpavimo takų virusus. Jie paprasčiausiai buvo mažiau veikiami“, – teigė ji.
Tokie veiksniai gali padėti paaiškinti pastaruoju metu užfiksuotus neįprastus mažų vaikų hepatito atvejus. Šiuos atvejus tiriantys mokslininkai mano, kad juos bent iš dalies galėjo sukelti 41 tipo adenovirusas, nes jo rasta daugelyje sergančių vaikų. Tokia galimybė glumina, nes anksčiau nebuvo pastebėta, kad šis virusas sukeltų tokio tipo ligas.
Tačiau kai kurie mokslininkai teigia, kad šis virusas visada galėjo būti atsakingas už nedidelę dalį kasmet pasitaikančių nepaaiškinamų vaikų hepatito atvejų. Svarstoma, galbūt per pastaruosius aštuonis mėnesius 41 tipo adenoviruso infekcijų buvo daug daugiau dėl padidėjusio vaikų imlumo. Tai savo ruožtu gali lemti, kad išryškėjo tai, kas anksčiau nebuvo pastebėta.
„Manau, kad kartais, norint pastebėti ir suprasti įprastų ligų retas komplikacijas, reikia pakankamai atvejų, kad būtų galima pradėti dėlioti detales. Yra įtarimų, kad tai gali būti susiję su hepatito atvejais“, – sakė Kolorado vaikų ligoninės vaikų infekcinių ligų specialistas Kevinas Messacaras.
Per pandemiją net ir suaugusieji nesusidarė tokio lygio antikūnų, kokie paprastai susidaro dėl reguliaraus sąlyčio su užkratu, todėl atsiranda vis daugiau imlių žmonių.
Pavyzdžiui, gripo ekspertai nerimauja, kad rimtai sugrįžus gripo virusams, susikaupęs žmonių, kurie pastaruoju metu nesirgo, skaičius gali lemti labai blogą gripo sezoną.
M. Koopmans sakė, kad kai kurie tyrimai rodo, jog po vienerių ar dvejų metų, kai gripo plitimas yra nedidelis, gali gerokai sumažėti žmonių, turinčių pakankamai aukšto lygio gripo antikūnų, kad juos būtų galima laikyti apsauginiais. „Taigi, gali atsirasti didesnė ir jautresnė suaugusiųjų grupė“, – sakė ji.
„Kalbame apie endemines ligas, kurioms būdingas tam tikras nuspėjamumo modelis. Šį modelį iš dalies lėmė sezoniškumas, tačiau iš dalies jį lėmė ir imuninės ar neimuninės populiacijos dydis. O pastaroji dalis, žinoma, padidėjo“, – sakė M. Koopmans.
Kaip tai pasireikš? Šį rudenį visų akys bus nukreiptos į vaikų ligonines, siekiant išsiaiškinti, ar padaugės į poliomielitą panašių susirgimų (AFM), kuriuos, kaip manoma, sukelia užsikrėtimas enterovirusu D68.
K. Messacaras, kuris taip pat yra Kolorado universiteto docentas, AFM tyrinėjo pastaruosius aštuonerius metus – nuo tada, kai 2014 m., 2016 m. ir 2018 m. vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį buvo užfiksuota pirmoji iš kelių kas dvejus metus pasikartojančių atvejų bangų.
Tuomet 2020 m. – nieko. Taip pat ir 2021 m. Ar tai reiškia, kad 2022 m. rudenį gali būti daug daugiau atvejų, nes daugiau vaikų gali būti imlesni enterovirusui D68? Turime būti pasiruošę tokiai galimybei, sakė Messacaras, kartu pabrėždamas, kad nežino, ko tikėtis.
„Dabar vaikai jau ketverius metus nematė šio viruso. Nežinome, kas nutiks. Nežinome, kada jis sugrįš. Bet kai jis sugrįš, bus daugiau imlių vaikų, kurie, kaip manoma, neturės imuniteto“, – sakė jis. „Štai ką mes stebime su įvairiais virusais.“
Ligų kontrolės ir prevencijos centro (JAV) Virusinių ligų skyriaus direktoriaus pavaduotojas Thomas Clarkas teigė, kad visuomenės sveikatos specialistai baiminosi, jog gali kilti vakcinomis valdomų ligų protrūkių, nes pandemijos metu daug vaikų visame pasaulyje nebuvo paskiepyti.
Tačiau jis sakė, kad dabar supranta, jog tai nėra vienintelis būdas, kuriuo pandemija gali paveikti užkrečiamąsias ligas.
„Mes labai daug dėmesio skiriame nepakankamai paskiepytiems vaikams (kurie skiepijami įprastiniais skiepais), nes tai yra terpė tymų plitimui. Tačiau taip pat buvo daug vaikų, kurie nesirgo įprastiniais virusais, su kuriais galėjo susidurti.“
Th. Clarko teigimu, galime pastebėti kai kurių ligų sunkumo skirtumus, nes maži vaikai, kurie ankstyvaisiais pandemijos etapais buvo apsaugoti nuo užkrato, dabar gali juo užsikrėsti būdami vyresni. Kai kurios ligos sukelia sunkesnius simptomus, jei jomis užsikrečiama vyresniame amžiuje.
„Didelis klausimas, ar per tokį trumpą laiką pamatysime tokius dalykus. Tačiau manau, kad tikrai verta tai atidžiai stebėti“, – sakė M. Koopmans.
Kai kurie ekspertai mano, kad pandemija galėjo turėti įtakos ne tik imlių žmonių skaičiui, bet ir ligos plitimo modeliams.
Davidas Heymannas, kuris vadovauja ekspertų komitetui, patariančiam PSO Sveikatos ekstremalių situacijų programai, teigė, kad pandemijos kontrolės priemonių panaikinimas galėjo paskatinti beždžionių raupų plitimą dabartinio protrūkio Europoje, Šiaurės Amerikoje ir už jos ribų metu. Daugelis beždžionių raupų atvejų diagnozuota vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais.
Po dvejus metus trukusių kelionių ir susibūrimų ribojimų, atstumų laikymosi žmonės atsikrato COVID-19 kontrolės priemonių pančių ir grįžta į prieš pandemiją buvusį gyvenimą. Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad dėl neseniai Ispanijoje ir Belgijoje vykusių audringų vakarėlių kai kurie dalyviai užsikrėtė virusu.
D. Heymannas, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos užkrečiamųjų ligų epidemiologijos profesorius, svarstė, kad jau kurį laiką galėjo būti nedidelių beždžionių raupų protrūkių Jungtinėje Karalystėje ar kitur už Afrikos ribų, tačiau visuomenė apie juos sužinojo tik tada, kai vėl suaktyvėjo tarptautinės kelionės.
„Jei pažvelgtumėte į tai, kas pastaruosius kelerius metus vyko pasaulyje, ir į tai, kas vyksta dabar, galėtume nesunkiai susimąstyti, kad jei šis virusas į JK pateko prieš dvejus trejus metus, jis plito nepastebimai, jo perdavimo grandinės buvo lėtos. Ir tada staiga viskas atsivėrė, žmonės pradėjo keliauti ir maišytis“, – sakė D. Heymannas, karjeros pradžioje dirbęs raupų likvidavimo srityje.
Nors visa tai artimiausius porą metų gali kelti nerimą, Brodino teigimu, galiausiai viskas nurims.
„Manau, kad užsikrėtus daugeliui žmonių, atsiranda kolektyvinis imunitetas ir virusas išnyksta“, – sakė jis, kalbėdamas apie virusus apskritai. „Mes iš esmės nepakeitėme užkrečiamųjų ligų taisyklių.“
© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.
