Ar bus siekiama atlyginti žalą už perteklines vakcinas?

Čekių ir čekučių „skandalo“ šešėlyje ramiai vyksta greitųjų COVID-19 testų pirkimo  civilinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas. Vienoje iš jų kaltinimai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi pateikti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Ji yra kaltinama dariusi įtaką ministerijai pavaldžiai  Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL) dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.

NVSPL 2020 m. pavasarį iš bendrovės „Profarma“, kaip vienintelės tiekėjos,  įsigijo daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Šią savaitę vykusiame teismo posėdyje, be kitų dalykų, buvo aiškinamasi, kaip buvo nustatytas Lietuvai reikalingas greitųjų testų poreikis. Pasak buvusio NVSPL direktoriaus pavaduotojo, buvo svarstyta pirkti 1 mln. greitųjų testų, bet galiausiai nuspręsta įsigyti 500 tūkst. vienetų. Tokį sprendimą, jo teigimu, priėmė ministerija, nes milijonas testų „būtų buvęs per didelis kiekis tokiai šaliai kaip Lietuva“. Jokio kito objektyvaus pagrindimo nupirktų testų skaičiui NVSPL direktoriaus pavaduotojas negalėjo įvardinti.

2020 m. pavasarį įsigyti testai taip ir nebuvo sunaudoti. Testų galiojimas baigėsi 2022 m. kovą-balandį, o gruodį beveik 1,5 tonos nepanaudotų greitųjų COVID-19 testų buvo utilizuota kaip medicininės atliekos. Teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei per 4 mln. eurų.

STI pastebi, kad iš esmės tokia pačia logika buvo vadovaujamasi 2020 m. rudenį perkant vakcinas nuo  COVID-19.

Vakcinų nuo COVID-19 kiekis buvo nustatytas ne įvertinus realų jų poreikį, bet pritarus Europos Komisijos (toliau – EK) pasiūlytam vakcinų pirkimo mechanizmui, iš esmės neribojant įsigyjamų vakcinų skaičiaus (vakcinas įsigyjant iš visų savo vakcinas užregistravusių farmacinių kampanijų, su kuriais EK sudarė išankstines vakcinų pirkimo–pardavimo sutartis).

Labai tikėtina, kad jei vakcinos COVID-19 būtų pirktos ne centralizuotai, per EK, bet individualiai, taip pat turėtume teismus, kur būtų ginčijamas įsigytų vakcinų skaičiaus pagrįstumas ir kaina. Tačiau dabar EK su vakcinų gamintojais sudarytos sutartys, kurių turinio ir sąlygų negalima viešinti, patikimai saugo Lietuvos politikus nuo teisminio persekiojimo.

Kol kas.