2022 m. gegužės mėn. Braunstauno instituto iniciatyva susibūrę mokslininkai ėmėsi tyrinėti pandemijos poveikio amerikiečiams mastą. Pagal Norfolko (Konektikuto valstija, JAV) miesto pavadinimą, kuriame jie susitiko, Norfolko grupe pasivadinę mokslininkai* parengė išsamų keliasdešimties puslapių dokumentą, apibendrinantį dešimt pagrindinių aspektų, susijusių su COVID-19 pandemija ir jos valdymu.
Mokslininkų teigimu, JAV visuomenės gyvenimas buvo sukrėstas ne tik viruso sukeltos žalos, bet ir klaidų, padarytų siekiant užkirsti kelią jo plitimui. Remdamiesi įvairiais tyrimų ir statistikos duomenimis, mokslininkai suformulavo esminius klausimus COVID-19 komisijai. Studijos autoriai siekia, kad būtų išsamiai ir nuodugniai ištirtos pandemijos valdymo strategijų klaidos ir įvertintas neigiamas poveikis, kad ateityje būtų galima išvengti neracionalių sprendimų ir jų neigiamų pasekmių visuomenės sveikatai bei gerovei.
Pastebėtina, kad dokumentas neanalizuoja ekonominių pandemijos valdymo aspektų, kurie taip pat turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių visuomenės sveikatai. Autoriai atsisakė tirti žiniasklaidos darbą pateikiant nešališką informaciją apie pandemijos valdymą, taip pat jie nusprendė netirti viruso kilmės versijų.
Šiame straipsnyje pateikiame Norfolko grupės įžvalgų santrauką. Pilnas dokumento tekstas kartu su klausimais pasiekiamas šioje nuorodoje. Dokumentą taip pat galima parsisiųsti PDF formatu anglų, prancūzų, vokiečių, italų ar portugalų kalbomis.
NORFOLKO GRUPĖS VERTINIMO SANTRAUKA
1. Didelės rizikos grupių apsauga
Nuo pandemijos pradžios buvo žinoma, kad pats svarbiausias mirties ar hospitalizacijos dėl COVID-19 rizikos faktorius yra amžius: senyvo amžiaus žmonėms rizika buvo kur kas didesnė nei vaikams. Kiti rizikos grupėse esantys asmenys yra turintieji anstvorio, bei asmenys, kurių imuninė sistema silpna. Didelės rizikos bendruomenėmis pandemijos metu tapo slaugos namų bei kalėjimų gyventojai.
Turint omenyje šiuos epidemiologinius faktu,s buvo labai svarbu tinkamai apsaugoti šias aukštos rizikos grupes. Be galo reikšminga šiuo aspektu sąžiningai įvertinti valstijų, vietos ir nacionalinio lygmens visuomenės sveikatos įstaigų sėkmę ir klaidas. DAUGIAU (anglų k.)
2. Imuniteto įgjimas persirgus
Dar nuo 430 m. pr. Kr. Atėnų maro yra žinoma, kad bent jau tam tikrą laiką po persirgimo asmenys yra apsaugoti (dalinai ar visiškai) nuo pakartotinio užsikrėtimo infekcine liga. Tai vadinama natūraliu imunitetu.
Dar pandemijos pradžioje egzistavo įrodymai, kad ankstesnis užsikrėtimas teikia ilgai išliekančią apsaugą, todėl daugiausia pastangų turėjo būti dedama siekiant apsaugoti aukštos rizikos grupėse esančius žmones. Natūralaus imuniteto neigimas nulėmė tai, kad buvo imtasi klaidingos politikos, pagal kurią vakcinų teikiama apsauga laikyta aukštesnio lygio apsauga. Natūralaus imuniteto teigimas nereiškia vakcinų apsaugos neigimo. DAUGIAU (anglų k.)
3. Mokyklų uždarymas
Mokylos JAV buvo uždarytos 2020 m. kovo mėn. Iš pradžių tai padaryta 2 savaitėms, o vėliau – nuotolinis mokymas pratęstas. Kai kurios mokyklos atidarytos 2020 m. rudenį, o kai kurios ir toliau buvo uždarytos iki 2021 m. pabaigos arba buvo derinamas mokymas gyvai ir nuotoliniu būdu. Tuo tarpu Europoje mokyklų uždarymo periodai dažniausiai buvo trumpesni, o Švedija išvis neuždarinėjo mokyklų, kuriose mokėsi vaikai iki 15 m. DAUGIAU (anglų k.)
4. Lygiagreti karantino žala
Karantinas (mokyklų ir universitetų uždarymo, nuotolinio mokymo, kelionių ir sveikatos priežiūros paslaugų ribojimo, verslų uždarymo, darbo iš namų, izoliavimosi prasme, kultūrinių, socialinių ir religinių renginių ribojimo bei atleidimo iš darbo dėl COVID-19 paplitimo prasme) pridarė žalos visiems visuomenės segmentams, tačiau labiausiai paveikė vaikų, žemas pajamas turinčių, nekvalifikuotą darbą dirbančiųjų, vyresnių bei asmenų, turinčių chroniškų sveikatos problemų, gyvenimus. Išaugo turtinė ir sveikatos priežiūros nelygybė.
Kai kurios pasekmės buvo staigios (pavyzdžiui, išaugo širdies ir kraujagyslių ligų, psichikos sutrikimų skaičius), o kitos pasekmės (pavyzdžiui, dėl atidėtų patikrinimų dėl vėžio, mokyklų uždarymo) dar gali išryškėti ateityje.
Ankstyvosios ataskaitos rodo didelius skirtumus tarp valstijų, kuriose karantinai buvo griežtesni, ir tų, kur karantinai buvo švelnesni. Vertinimai rodo, kad 75-80% perteklinių mirčių pandemijos metu nėra susijusios su COVID-19, o su pandemijos valdymo politika, dėl kurios asmenys negalėjo išeiti iš namų ir nesaulaukė pagalbos patirdami infarktą ar kt. sveikatos sutrikimus. DAUGIAU (anglų k.)
5. Visuomenės sveikatos duomenys ir rizikos komunikacija
Ligų paplitimo ir sergamumo sunkumo stebėsena yra pagrindinė visuomenės sveikatos institucijų pareiga. Ši užduotis apima pagrindinės informacijos apie sergamumą, hospitalizacijas, mirtingumą, infekcijos ir mirtingumo rodiklius, serologinį paplitimą / antikūnus, T-ląstelių imunitetą, skiepus, vakcinų veiksmingumą ir nepageidaujamus reiškinius ir kitus parametrus rinkimą ir platinimą. Šios žinios yra visuomenės sveikatos rekomendacijų pagrindas. Neturėdami patikimų ligų stebėsenos duomenų politikai, mokslininkai, visuomenės sveikatos institucijos ir visuomenė veikia aklai. Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) turi patikimos ligų stebėsenos duomenų apie įvairias ligas, tačiau kalbant apie COVID-19 visada labai trūko patikimos ir nešališkos informacijos, net ir po pirmųjų kelių painių pandemijos mėnesių. Tikslių duomenų trūkumas išlieka iki šios dienos. DAUGIAU (anglų k.)
6. Epidemiologinis modeliavimas
Pandemijos valdymas nuo vietos valdžios nurodymų iki Baltųjų rūmų sprendimų buvo grindžiamas epidemiologiniu modeliavimu. Visuomenės sveikatos srityje epidemiologiniai modeliai jau seniai naudojami siekiant įvairių tikslų: 1) siekiant įgyti supratimą apie infekcinių ligų dinamiką; 2) numatyti būsimus sveikatos priežiūros poreikius, kad būtų užtikrinti pakankami sistemos pajėgumai, ir 3) užpildyti trūkstamus duomenis. Naudojant modelius visuomenės sveikatos politikos sprendimams priimti yra labai svarbu, kad politikai ir visuomenės sveikatos pareigūnai aiškiai suprastų duomenų trūkumus, pagrindines prielaidas, naudojamas modeliams ir prognozėms kurti, įvesties parametrų pobūdį ir bet kuriam modeliui būdingą netikslumą/netikrumą.
Vieno iš Vašingtono universiteto institutų bei Londono imperatoriškojo koledžo bei paties Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) modeliai vietos ir nacionaliniu lygiu turėjo daugiausiai reikšmės. Remiantis šiais modeliais bandyta numatyti COVID-19 atvejų, hospitalizacijų ir mirčių skaičių naudojant įvairias karantino strategijas, taip pat jais remtasi uždarinėjant mokyklas, ribojant viešus susibūrimus, sveikatos priežiūros paslaugas, uždarinėjant verslus, ribojant maitinimo įstaigų darbą, keliones, organizuojant masinį testavimą. Remiantis šiais modeliais buvo grindžiamas kaukių dėvėjimo privalomumas ir privalomas arba rekomenduotinas skiepijimas, darant prielaidą, kad vakcinacija užkerta kelią viruso perdavimui. DAUGIAU (anglų k.)
7. Terapinės ir klinikinės intervencijos
Kadangi pandemijos pradžioje tapo aišku, kad SARS-CoV2 plinta greitai ir negali būti sustabdytas, buvo be galo svarbu greitai surasti vaistus ir gydymą, kuris padėtų sumažinti mirštamumą ir hospitalizacijų skaičių. Kadangi naujų vaistų kūrimas yra ilgas procesas, buvo svarbu pabandyti gydymui pritaikyti jau esamus ir žinomus vaistus bei priemones, įvertinti jų veiksmingumą ir naudos-žalos santykį. Visuomenės sveikatos institucijos greitai ėmėsi veiksmų siekdamos įvertinti šimtų naujų arba kitam poveikiui naudojamų vaistų veiksmingumą. Tai yra sudėtinga užduotis – netgi gripo gydymui yra mažai patvirtintų efektyvių antivirusinių vaistų.
Norfolko grupės ataskaitoje aptariami žymiausi vaistai ir medicininės intervencijos bei tai, kas buvo plačiausiai naudojama. Taip pat mokslininkai aptaria klausimus, susijusius su duomenų rinkimo savalaikiškumu, informacijos sklaida, vaistų prieinamumu ir tam tikrų terapinių priemonių politizavimu. DAUGIAU (anglų k.)
8. Vakcinos nuo COVID-19
COVID-19 vakcinos buvo sukurtos ir leistos naudoti per rekordiškai trumpą laiką. Kai kurios buvo patvirtintos net kūdikiams nuo 6 mėn., greitai patvirtinos ir palaikomosios dozės. Federalinės, valstijų ir vietos valdžios, kaip ir daugybė įmonių, ligoninių, universitetų, net kai kurios mokyklos ėmė reikalauti privalomos vakcinacijos siekiantiems dirbti, mokytis, keliauti ir lankytis kultūriniuose renginiuose. Nuo 2022 m. gruodžio į JAV galėjo atvykti tik paskiepyti asmenys.
Skiepijimo politika buvo vienas iš labiausiai visuomenę skaldančių pandemijos valdymo elementų. Dėl jos kildavo protestų, su pasiskiepyti atsisakiusiais tam tikrų profesijų atstovais, valstybės tarnautojais buvo neretai nutraukinėjamos darbo sutartys. Kadangi privalomas skiepijimas iš pradžių buvo grindžiamas prielaida, kad vakcinos gali sustabdyti viruso plitimą, svarbu išsamiai įsigilinti į apie tai kalbančius tyrimus. DAUGIAU (anglų k.)
9. Testavimas ir kontaktų atsekimas
Testavimas dėl COVID-19 yra svarbus dėl įvairių priežasčių: siekiant nustatyti, ar asmeniui pasireiškiantys simptomai yra COVID-19, ar kitos ligos, taip pat vykdant ligos plitimo prevenciją (ligoninėse, slaugos namuose), atliekant ligos plitimo stebėseną ir serologinio paplitimo vertinimą.
Jau 2020 m. pradžioje testavimas ir kontaktų atsekimas buvo naudojami kaip viruso plitimą stabdančios priemonės. Kai tapo aišku, kad COVID-19 neįmanoma sunaikinti, testavimas buvo vis dar svarbus didelės rizikos grupėse esantiems asmenims. Vis dėlto, testavimas ir toliau buvo rekomenduojamas bei naudojamas bendrai populiacijai, netgi vaikams, nors nebuvo jokių įrodymų, kad tai būtų naudinga individams arba visuomenei. Dėl teigiamų testų vaikai negalėjo lankyti mokyklų, o suaugusieji negalėdavo eiti į darbus nesant jokių įrodymų, kad tokios strategijos gali efektyviai sumažinti bendrą užsikrėtimų skaičių ar prisidėti prie visuomenės sveikatos. COVID-19 JAV pasižymėjo tai pernelyg pasyvaus, tai pernelyg intensyvaus testavimo periodais, socioekonomine nelygybe siekiant pasinaudoti testavimu, nors pavyzdžiui, prestižinės institucijos (tokios kaip elitiniai universitetai) kartais turėdavo testų perteklių. DAUGIAU (anglų k.)
10. Kaukių dėvėjimas
Iki pandemijos veidą dengiančių kaukių dėvėjimas viešumoje JAV buvo retenybė. 2020 m. balandžio 3 d. Ligų kontrolės ir prevencijos centras(CDC) visiems asmenims nuo 2 m. ėmė rekomenduoti dėvėti medžiagines arba chirurgines veido kaukes, nors nebuvo pateikiama jokių kaukių veiksmingumo įrodymų. Buvo ignoruojamas arba atmetamas ankstesnis patikimų duomenų trūkumas dėl kaukių veiksmingumo užkertant kelią virusinių kvėpavimo takų ligų platinimui. Kontroversiška tema tapo kaukių dėvėjimas mokyklose.
Palaikydami privalomą kaukių dėvėjimą Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) ir kiti valdžios atstovai: 1) perdėjo kaukių naudą, remdamiesi ikipandeminiais tyrimais; 2) skatino tyrimus, kurie palaikė kaukių dėvėjimo rekomendacijas/įgaliojimus, ignoruodami ar cenzūruodami tas studijas, kurios to nepalaikė; 3) nefinansavo atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, skirtų kaukių dėvėjimo veiksmingumui nustatyti; 4) nepaaiškino, kodėl kaukių dėvėjimo rekomendacijos nebuvo suderintos su daugeliu Europos šalių, ypač kalbant apie vaikus; 5) nepripažino galimos kaukių žalos, ypač vaikams. DAUGIAU (anglų k.)
Norfolko grupės mokslininkų sąrašas su aprašymais pateikiamas šioje nuorodoje.
