Sparčiai iš Kinijos į Vakarų pasaulį išplitus 2019 m. koronavirusinei ligai (COVID-19), kelios didelės farmacijos kompanijos greitai išrado ir pagamino vakcinas nuo COVID-19. Pastarosios tapo prieinamos visuomenei vėliau, kai joms buvo suteiktas skubaus naudojimo leidimas (angl. emergency use authorization, EUA). Ir 2020 m. pabaigoje žmonės visame pasaulyje pradėjo skiepytis šiomis vakcinomis.
Remiantis „Our World in Data“ duomenimis, iki šiol 67,9 procentai pasaulio gyventojų gavo bent vieną COVID-19 vakcinos dozę. Nors besivystančiose šalyse tik 22,5 procento žmonių gavo vieną šio skiepo dozę, išsivysčiusių šalių skiepijimo rodikliai įprastai yra aukšti – maždaug apie 80 procentų. Pavyzdžiui, G7 šalių vakcinacijos nuo COVID-19 rodikliai yra tokie: JAV pasiskiepijo 79,19 proc. gyventojų, Kanadoje – 86,96 proc., Prancūzijoje – 80,92 proc., Vokietijoje – 77,66 proc., Italijoje – 85,82 proc., Japonijoje – 83,60 proc. ir 79,97 proc. žmonių pasiskiepijo Jungtinėje Karalystėje.
Tačiau visose pasaulio šalyse ir regionuose yra žmonių, dėl įvairių priežasčių nusprendusių nesiskiepyti nuo COVID-19. Jie yra natūraliai susiformavusi kontrolinė grupė, priešingai nei vakcinuotoji populiacija (t. y. eksperimentinė grupė). Iš tiesų, visas COVID-19 vakcinų kampanijas galima vertinti kaip precedento neturinčius didžiausius su žmonės atliktus klinikinius tyrimus vakcinų saugumui nustatyti (planuotai ar neplanuotai), nes, kai remiantis skubaus naudojimo leidimu, jos buvo imtos leisti žmonėms, ilgalaikio saugumo duomenų nebuvo. Taigi nevakcinuotos populiacijos įvairiose pasaulio vietose yra labai unikalios didelės šio visuotinio klinikinio tyrimo kontrolinės grupės.
Dėl itin vertingų šios neskiepytos populiacijos sveikatos duomenų 2021 m. spalio – 2022 m. vasario mėn. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi organizacija „Kontrolinės grupės susivienijimas” (angl. Control Group Cooperative, CGC) savarankiškai rinko pačių asmenų pateiktus duomenis apie jų sveikatos būklę, priežastis, dėl kurių atsisakyta skiepytis nuo COVID-19, užsikrėtimą SARS-CoV-2 virusu, ligos simptomų sunkumą tų, kurie užsikrėtė, ir tai, ar šie asmenys buvo diskriminuojami bei persekiojami.
Tada šiuos duomenis išanalizavo tyrėjų komanda, kuri yra visiškai nepriklausoma nuo CGC ir kuri negavo jokio finansavimo CGC tyrimo išvadoms interpretuoti. Naujausia ataskaita apie tyrėjų išvadas buvo paskelbta Tarptautiniame vakcinų teorijos, praktikos ir tyrimų žurnale, kuris yra recenzuojamas mokslinis atviros prieigos leidinys.
Kas yra Kontrolinės grupės susivienijimas (CGC)?
Šis susivienijimas buvo įkurtas 2021 metų liepą siekiant apginti žmonių neatimamas teises į pasirinkimo laisvę ir kūno neliečiamumą. Tiesą sakant, vienas iš pagrindinių visuomenės sveikatos principų yra pagarba asmens autonomijai. Šiam susivienijimui ypač rūpi nuo COVID-19 neskiepytų bendruomenių visame pasaulyje marginalizavimas ir stigmatizavimas. Susivienijimo suinteresuotosios šalys mano, kad jos padeda visuomenei, rinkdamos sveikatos duomenis iš nuo SARS-CoV-2 vakcinuotų ir neskiepytų asmenų, kad būtų lengviau atlikti tikrą lyginamąją analizę.
Jų logika yra ta, kad nėra vyriausybių ar sveikatos priežiūros institucijų paskirtos oficialios kontrolinės grupės. Tačiau kadangi visos esamos vakcinos nuo COVID-19 yra eksperimentinės, o tikram moksliniam eksperimentui (t. y. kontroliuojamam eksperimentui) reikalinga bent viena grupė (t. y. kontrolinė grupė), kuriai netaikomas eksperimentinis gydymas, tada leidžiant COVID-19 vakcinas taip pat turi egzistuoti kontrolinė grupė, kad būtų galima tinkamai įvertinti ilgalaikį vakcinų veiksmingumą ir saugumą.
Šiuo metu daugiau nei 305 000 dalyvių, kurie savanoriškai nusprendė nesiskiepyti COVID-19 vakcinomis, iš daugiau nei 175 šalių užsiregistravo tapti kontrolinės grupės dalyviais.
Prisijungę prie kontrolinės grupės, dalyviai gauna identifikacinę kortelę, kurioje nurodyta, kad dėl dalyvavimo tyrime jie „neturi būti skiepyti“. CGC savo svetainėje nurodė, kad ši tapatybės kortelė „nėra oficiali ir nesuteikia teisinių išimčių jokioje valstybėje“. Nors šių tapatybės kortelių nepripažįsta jokios institucijos, daugelis dalyvių pranešė, kad jos jiems padėjo išvengti skiepų be informuoto sutikimo, paremti savo poziciją ir palengvino diskusiją su kitais. Kai kurios vyriausybės ir žiniasklaidos darbuotojai bandė diskredituoti CGC, pavadindami ją „galimu sukčiautoju“. Pavyzdžiui, aptikusi keletą CGC išduotų tapatybės kortelių, Kanados Manitobos provincijos vyriausybė savo „Twitter“ paskyroje paskelbė, kad „duomenys, surinkti per šią platformą, negali būti naudojami atliekant oficialų tyrimą, kur būtų lyginami paskiepyti ir neskiepyti žmonės“, kaip teigia Jungtinės Karalystės sveikatos įstaiga. Tačiau Jungtinės Karalystės Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūra pareiškė, kad sveikatos duomenų rinkimui iš visuomenės jos patvirtinimo nereikia. Tiesą sakant, labai sunku įvertinti tokio didelio masto pasaulinio tyrimo rezultatų tikslumą.Taip pat labai sunku įvertinti, ar šio tyrimo savanoriai yra labai šališki, ar ne. Tačiau nėra jokio klinikinio tyrimo, sukurto tokiu globaliu mastu ir pasauliui reikia duomenų apie šią populiaciją. Todėl, nors šio tyrimo rezultatai negali būti taip gerai suplanuoti kaip įprastinio klinikinio tyrimo, šio tyrimo nuopelnų negalima tiesiog paneigti dėl to, kad jie teikia vertingus duomenis unikaliais kampais.
CGC nepriklausomos analizės tyrimo išvados
Prisijungdami prie CGC kontrolinės grupės, dalyviai sutinka kas mėnesį užpildyti apklausą apie savo sveikatos būklę. Anksčiau minėtą analizę atliko daugianacionalinė nepriklausomų tyrėjų komanda, naudodama duomenis, surinktus iš kohortos (grupės) per penkių mėnesių laikotarpį nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. Ši 18 497 žmonių grupė yra visų dalyvių pogrupis (297 618 žmonių 2022 m. vasario pabaigoje), ir jie buvo kruopščiai atrinkti, kad reprezentuotų visą duomenų rinkinį.
Nevakcinuotų bendruomenių geografinis pasiskirstymas
Visoje grupėje didžiausios neskiepytos populiacijos yra iš Europos (40 proc.), Okeanijos (Australija ir Naujoji Zelandija – 27 proc.) ir Šiaurės Amerikos (JAV ir Kanados – 25 proc.). Respondentai iš viso yra iš 68 šalių ir šešių žemynų.
Amžiaus grupės ir lytis
Tarp 96,3 procento apklausos dalyvių, atskleidusių savo lytį, 57 procentai buvo moterys, o 43 procentai – vyrai. Daugiausia respondentų priklausė nuo 50 iki 69 amžiaus grupei, kuriai, sveikatos priežiūros institucijų nuomone, yra didesnė rizika užsikrėsti COVID-19 ir sunkiai susirgti/mirti po užsikrėtimo nei plačiajai visuomenei. Palyginti daug buvo ir dalyvių nuo 40 iki 49 metų amžiaus.
Pagrindinės nesiskiepijimo priežastys
Remiantis apklausa, penkios pagrindinės priežastys, nulėmusios asmenų grupės sprendimą nesiskiepyti nuo COVID-19, yra šios: teikiama pirmenybė natūralios medicinos intervencijoms, nepasitikėjimas farmacinio pobūdžio intervencijomis, nepasitikėjimas vyriausybės informacija apie vakcinas, prasti arba riboti tyrimų duomenys ir baimė dėl ilgalaikio šalutinio poveikio. Jos buvo beveik vienodos svarbos. Kiekvienas respondentas galėjo pasirinkti daugiau nei vieną priežastį, kuri, jo nuomone, yra vienodai svarbi.
Iš rezultatų matosi, kad dalyviai neatsisakė gydymo ir rūpinosi savo sveikata, nors kartais žiniasklaida ir (arba) valdžios institucijos vaizdavo atvirkščiai. Šie nepasiskiepiję žmonės tiesiog nemanė, kad yra tik vienas būdas (skiepijimasis) jiems padėti medicininiu požiūriu, ir jie buvo pakankamai konservatyvūs priimdami naujas vakcinas. Nė vienas pasaulio mokslininkas negali teigti, kad suprantame kiekvieną naujų skiepų preparatų aspektą.
Be to, kadangi vakcinų sukūrimas praeityje užtrukdavo vidutiniškai 10–15 metų, daugelis žmonių skeptiškai žiūri į COVID-19 vakcinas, kurias taip greitai išrado kelios didžiosios farmacijos kompanijos (Pfizer, Moderna, Johnson & Johnson), gavusios didžiulį JAV, Vokietijos ir kitų vyriausybių finansavimą. Be to, „pasiuntinio” RNR (mRNR) platforma, kurios pagrindu buvo išrastos Pfizer ir Moderna COVID-19 vakcinos, yra nauja technologija, kuri anksčiau nebuvo naudojama vakcinoms gaminti.
Dar prieš pradedant taikyti vakcinas, žmonės žinojo, kad RNR molekulės žmogaus organizme yra nestabilios. Tačiau naujose vakcinose sukurta mRNR buvo modifikuota, kad jos būtų stabilesnės. Todėl mes nežinome, ar bet koks šių modifikuotų mRNR molekulių šalutinis poveikis būtų tiesioginis, uždelstas, laikinas ar ilgalaikis. Todėl logiška, kad kai kurie žmonės nori palaukti ir pamatyti ilgalaikį šių naujų mRNR vakcinų poveikį ir nepasitiki ribotais jų tyrimų duomenimis.
Nevakcinuotos kohortos fizinė ir psichinė sveikatos būklė
1) COVID-19 infekcija prieš apklausą
Prieš pradedant apklausą, mažiau nei 20 procentų dalyvių buvo užsikrėtę SARS-CoV-2 virusu, dauguma jų buvo nuo 20 iki 69 metų amžiaus.
2) COVID-19 infekcija per penkis mėnesius
Per penkis mėnesius nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. daugumoje pasaulio šalių itin išplitęs omicron variantas tapo labiausiai paplitusia atmaina, pakeitusia anksčiau vyravusį delta variantą. Dėl to daug žmonių užsikrėtė.
Dauguma respondentų, kurie apklausos anketoje pranešė apie įtariamą ar patvirtintą COVID-19 infekciją, buvo nuo 20 iki 69 metų amžiaus, o tai atitinka užsikrėtimo situaciją iki apklausos. Dar tiksliau, amžiaus grupė nuo 20 iki 49 metų sudarė 10,7 proc. respondentų; o amžiaus grupė nuo 50 iki 69 metų sudarė 12,3 proc.
3) Užsikrėtusių respondentų ligos sunkumas
Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė nerado būdo sustabdyti omicron varianto plitimo, per šį laikotarpį užsikrėtė daugelis, įskaitant daugybę besimptomių infekcijų. Todėl didžiausias mūsų rūpestis yra kohortos respondentai, kurie sunkiai sirgo ir (arba) buvo hospitalizuoti.
Laimei, daugeliu atvejų pacientų simptomai buvo lengvi ir vidutinio sunkumo. Sunkios ligos rodiklis pasirodė labai mažas (apie 2 proc. visų respondentų). Tik 74 asmenys iš 5196 (1,4 proc.) patvirtintų ar galimai užsikrėtusių respondentų pranešė, kad buvo paguldyti į ligoninę. Šis procentas gali būti nelabai tikslus, nes sunkiai sergantys ar hospitalizuoti žmonės gali būti nepakankamai sveiki, kad dalyvautų apklausoje arba tiesiog nenorėti joje dalyvauti. Taigi, objektyviai vertinant, tokio tipo apklausos duomenys atspindi geresnius nei iš tikrųjų rodiklius.
Nepaisant to, pateikti duomenys vis dar rodo, kad ši neskiepytų žmonių grupė nebuvo labiau linkusi užsikrėsti omicron, nors jie nebuvo apsaugoti vakcinomis. Priešingu atveju šios grupės žmonių užsikrėtimo ir hospitalizavimo procentas būtų daug didesnis. Taigi tai yra labai svarbūs duomenys, kaip ir pagrindinis šio tyrimo pastebėjimas.
Tačiau aukščiau pateiktoje diagramoje nėra duomenų apie mirčių skaičių, nes mirusieji negalėtų patys pranešti apie savo atvejus. Kadangi pagal apklausos planą tiesiog neįmanoma sužinoti mirčių skaičiaus, kai kurie gali kritikuoti išvadas kaip nepagrįstas, nes šių atvejų gydytojai nepatvirtino. Nepaisant to, sprendžiant iš nedidelės sunkiai sirgusių pacientų dalies tarp šios grupės užsikrėtusiųjų kategorijų, teisinga vertinti, kad ligos progresavimas po omicron infekcijos nesusijęs su vakcinacijos būkle.
Be to, tarp užsikrėtusių respondentų pagrindiniai nurodomi simptomai yra nuovargis, kosulys, raumenų ar kūno skausmai, karščiavimas ir skonio praradimas. Apie daugumą šių simptomų pranešė 50–69 metų amžiaus grupės dalyviai. Labiausiai tikėtina, kad amžius ir pagrindinės sveikatos būklės buvo esminiai veiksniai, nulėmę ligos progresą.
Savarankiškas vitaminų ir vaistų vartojimas
Nors Maisto ir vaistų administracija (FDA) ir kai kurių kitų šalių sveikatos priežiūros institucijos nepatvirtino Ivermektino ar hidroksichlorokvino vartojimo, kai kurie respondentai manė, kad yra daug medicininių tyrimų duomenų, leidžiančių manyti, kad šie vaistai buvo veiksmingi gydant COVID-19, o kai kurie gydytojai dalijosi patirtimi, kad daugeliui savo pacientų jie padėjo šiais vaistais. Dėl to kai kurie patys vartojo šiuos vaistus kovodami su COVID-19 infekcija. Be to, dauguma žmonių vartojo vitaminus, nes šie gali labai padėti sustiprinti imuninę sistemą. Taigi akivaizdu, kad jie aktyviai žiūrėjo į prevenciją ir gydymą, o ne tiesiog ignoravo COVID-19 grėsmes.
Kaip užsikrėtusieji respondentai nešiojo kaukes
Tai, kad šie dalyviai nebuvo paskiepyti, nereiškia, kad jie nesirūpino savo ar kitų sveikata. Tiesą sakant, daugelis jų labai sąmoningai rūpinosi savo sveikata ir asmenine higiena, kad sustabdytų COVID-19 plitimą.
Daugelis žmonių neskiepytus žmones vertina kaip grupę, kuriai nerūpi jų gyvybė ar sveikata, kuri nedėvi kaukių ir nesiima jokių atsargumo priemonių, kad neužkrėstų kitų. Tačiau grafiko duomenys aiškiai parodė, kad daugelis šių neskiepytų žmonių ilgą laiką per dieną dėvėjo kaukes. Ir čia pateikti duomenys nereiškia jokio priežastinio ryšio tarp kaukės dėvėjimo ir COVID-19 paplitimo.
Diskriminacija, su kuria susiduria neskiepytų asmenų kontrolinė grupė
Kai kurie žiniasklaidos darbuotojai, valdžios atstovai ir vyriausybinės agentūros tvirtino, kad neskiepyti asmenys kelia pavojų skiepytiems asmenims. 2021 m. lapkritį profesorius Gunteris Kampfas savo straipsnyje, paskelbtame „The Lancet“, paaiškino, kad net paskiepyti asmenys toliau platina SARS-CoV-2 virusą. Todėl neskiepytų žmonių stigmatizavimas negali būti moksliškai pateisinamas.
Vis dėlto, kelios šalys savo pilnamečiams gyventojams įvedė privalomą vakcinaciją nuo COVID-19. Daugelis kitų šalių, pvz., JAV, Kanada ir Prancūzija, reikalavo, kad valstybės tarnautojai, sveikatos priežiūros darbuotojai ir (arba) tam tikrų profesijų atstovai būtų paskiepyti nuo COVID-19. Atsisakiusieji tą daryti rizikavo prarasti darbus.
Apklausoje taip pat buvo prašoma respondentų nurodyti, ar jie jaučiasi diskriminuojami savo valdžios ar kitų asmenų. Nuo 20 iki beveik 50 procentų respondentų nurodė patyrę priešiškumą. Regionai, kuriuose buvo pranešta apie didžiausią diskriminaciją, buvo Pietų Europa, Pietų Amerika, Vakarų Europa, Okeanija ir Pietų Afrika. Dalyviai iš šių regionų buvo diskriminuojami įstatymų ar kitų žmonių visose gyvenimo srityse, įskaitant darbą, studijas ir keliones.
Darbingo amžiaus dalyvių darbo netekimas
Atliekant apklausą darbingo amžiaus žmonėmis buvo laikomi 20–69 metų asmenys. Didžiausias darbo vietų praradimas užfiksuotas Okeanijoje (29 proc. darbingo amžiaus respondentų), Šiaurės Amerikoje (13 proc.), Pietų Europoje (13 proc.) ir Pietryčių Azijoje (12 proc.). Nors ataskaitoje nenurodyta, ar darbo netekimas gali būti visiškai siejamas su privalomais skiepais, visiškai įmanoma, kad kai kurie žmonės neteko darbo, nes atsisakė skiepytis nuo COVID-19.
Nepasiskiepijusių grupės psichikos sveikatos būklė
Dauguma neskiepytų respondentų nenukentėjo nuo infekcijos/nesirgo sunkia ligos forma. O ar stresas dėl įpareigojimų/reikalavimų skiepytis galėjo pakenkti jų psichikai?
Savo psichikos sveikatos būklę jie įvertino patys. Tik 12 procentų dalyvių manė, kad „gyvenimas yra puikus“ pernkių mėnesių laikotarpiu, o apie 20 procentų respondentų visose amžiaus grupėse kentėjo nuo nuolatinės frustracijos ir beviltiškumo jausmo. Todėl, remiantis statistika, nemaža dalis dalyvių kentėjo nuo emocinių išgyvenimų. Tai taip pat labai dėmesio verta problema, nors tyrimas neparodė, kad psichinę įtampą sukėlė tik diskriminacija. Kiekvienas, kuriam ilgą laiką buvo taikomi apribojimai visais gyvenimo aspektais, teko patirti diskriminaciją ir (arba) kitų priešiškumą, gali patirti didelį stresą.
Apibendrinant galima teigti, kad šis tyrimas pateikia unikalius duomenis apie neskiepytą „kontrolinę grupę“, dalyvaujančią milžiniškame pasauliniame eksperimente, skirtame masiškai vakcinuoti gyventojus naujų technologijų pagalba neseniai sukurtomis vakcinomis.
Tai taip pat yra svarbi nuoroda visuomenės sveikatos specialistams, siekiantiems įvertinti sprendimų dėl teisinio reguliavimo priėmimo procesą, atsižvelgiant į tam tikros politikos poveikį skirtingoms bendruomenėms. Pavyzdžiui, visuomenės sveikatos kritinėse situacijose dažnai kyla dilemų, susijusių su pasvarstymais apie sveikatos etiką. Ir vis tiek turime save paklausti: ar laikomės „žalos nedarymo“ etikos standartų?
© Visos autorių teisės priklauso Sveikatos teisės institutui. Be Sveikatos teisės instituto atskiro leidimo draudžiama skelbti, atgaminti, platinti ar bet kokiu kitu būdu panaudoti šią informaciją.
