Farmacijos industrija sugadino mediciną, ja nebepasitikiu

Gydytoja pensininkė ir rašytoja Julie Sladden 2021 m. priėmė sunkų sprendimą atsisakyti COVID-19 vakcinos ir uždaryti savo medicinos praktiką. Dabar Julie dirba vietos valdžios tarybos nare ir politine patarėja.

Tai buvo vienas iš tų pokalbių, kurių niekada negali pamiršti.  Mes diskutavome apie COVID-19 injekcijas, ir aš suabejojau ankstyvaisiais farmacijos pramonės teiginiais apie „saugias ir veiksmingas“ vakcinas.

Man kėlė įtarimų tai kaip greitai pasiekėme tą tariamo sutarimo tašką, nors trūko ilgalaikio šių preparatų saugumo duomenų.  Nepasitikiu farmacijos pramone.  Mano kolega su tuo nesutiko, ir pajutau, kaip išplėtė akis, kai jis pasakė: „Nemanau, kad jie (farmacijos pramonė, vert.) darytų ką nors įtartino“.  Akivaizdu, kad mano kolega nebuvo skaitęs medicinos istorijos vadovėlių.  Šis pokalbis išmušė mane iš vėžių dėl mano paties nežinojimo, kad „Big Pharma“ nusižengimai buvo gerai žinomi mano profesijos atstovams. Taip nėra.

Taigi, pažvelkime į farmacijos pramonės dalyvių neteisėtų ir nesąžiningų sandorių istoriją; pramonės, kuri turi kur kas daugiau galios ir įtakos, nei mes jai oficialiai priskiriame.

Prieš tęsdama pasakysiu keletą žodžių.  Šioje pramonėje dirba daug žmonių, kurie turi nuoširdžių ketinimų gerinti pacientų sveikatos priežiūrą, savo gyvenimą skirdami ligos gydymui ar gydymo būdų paieškoms. Kai kurie gydomieji vaistai tikrai gelbsti gyvybes.  Tikriausiai šiandien manęs čia nebūtų, jei ne keli gyvybę gelbstintys vaistai (tai jau kita istorija).  Tačiau turime labai aiškiai suvokti, kokia ši pramonė yra. Farmacijos pramonė – kaip visuma ir dėl savo prigimties – yra kontraversiška ir labai orientuota į „viską galintį“ dolerį (t.y., pajamas, vert.), o ne į altruizmą.

Šioje pramonės šakoje yra daug žaidėjų ir įvairių žaidimų. Daug kas rizikuoja juos ignoruoti, nes neteisėtos veiklos sąrašas kelia nerimą.  Atrodo, kad praeina vos mėnuo, kol kuri nors farmacijos bendrovė neatsiduria teisme. Baudžiamieji nuosprendžiai yra dažni, o baudos siekia milijardus. Taip pat gausu civilinių bylų su milijoniniais susitarimais.

2020 m. Amerikos medicinos asociacijos žurnale paskelbtame recenzuojamame straipsnyje [1] apibūdinamas problemos mastas.  Tyrėjų grupė tyrė tiek neteisėtos veiklos rūšis [2], tiek farmacijos bendrovėms 2003-2016 m. taikytas finansines nuobaudas [3].  22 iš 26 iš visų tirtų bendrovių 85 proc. gavo finansinių baudų [3] už neteisėtą veiklą, kurių bendra vertė doleriais siekė 33 mlrd.  Neteisėta veikla apėmė falsifikuotų vaistų gamybą ir platinimą, klaidinančią rinkodarą, neigiamos informacijos apie produktą (t. y. reikšmingo šalutinio poveikio, įskaitant mirtį) neatskleidimą, užsienio pareigūnų papirkinėjimą, apgaulingą konkurentų patekimo į rinką vilkinimą, kainų nustatymo ir finansinius pažeidimus bei kyšius.

Didžiausios baudos [3], išreikštos procentais nuo pajamų, buvo skirtos Schering-Plough, GlaxoSmithKline (GSK), Allergan ir Wyeth. Didžiausias bendras baudas sumokėjo GSK (beveik 10 mlrd. JAV dolerių), Pfizer (2,9 mlrd. JAV dolerių), Johnson & Johnson (2,6 mlrd. JAV dolerių), o tarp kitų žinomų vardų yra ir kiti: AstraZeneca, Novartis, Merck, Eli Lilly, Schering-Plough, Sanofi Aventis ir Wyeth. Tai nemažas sąrašas, ir daugelis didžiųjų farmacijos bendrovių yra nuolatiniai įstatymų pažeidėjai.

Šių bendrovių patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nėra lengvas uždavinys.  Bylos dažnai užsitęsia daugelį metų, todėl teisingumo ir sprendimo kelias pasiekiamas tik gerai finansiškai pajėgiems, atkakliems ir ištvermingiems asmenims.  Jei byla laimima, farmacijos įmonės paprastai atsako apskųsdamos ją aukštesnės instancijos teismui ir pradėdamos procesą iš naujo. Norint paduoti šiuos milžinus į teismą, reikia turėti plieninius nervus, pasiryžti atiduoti daugybę gyvenimo metų ir turėti labai gilias kišenes (teismų išlaidoms, vert.).

Šalia ne vieno apkaltinamojo nuosprendžio yra nesuskaičiuojama daugybė susitarimų, kai bendrovė sutinka sumokėti baudą, bet nepripažįsta savo kaltės.  Garsus pavyzdys – 35 milijonų JAV dolerių susitarimas, kurį po 15 metų teisinių manevrų sudarė Pfizer Nigerijos byloje [4], kurioje teigiama, kad bendrovė eksperimentavo su 200 vaikų be jų tėvų žinios ar sutikimo.

Skaitant bylų ataskaitas, (farmacijos įmonių, vert.) elgesio modelis primena filmą „Kiaulių diena“, kai skirtingos bendrovės žaidžia tuos pačius žaidimus, tarsi vadovaudamosi kažkokiu nerašytu vadovėliu.

Retkarčiais pasitaiko atvejų, kai pavyksta atskleisti šias strategijas, atskleidžiančias farmacijos pramonės įtaką ir tai, kiek ji pasiryžusi nueiti, kad gautų pelno.  Puikus pavyzdys – Australijos federalinio teismo byla Peterson prieš Merck Sharpe and Dohme [5], susijusi su vaisto Vioxx gamintoju.

Įdomu tai, kad Vioxx (vaistas nuo artrito – veiklioji medžiaga rofekoksibas), kaip įtariama, didino širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant širdies infarktą ir insultą, riziką.  Šis vaistas buvo pradėtas vartoti 1999 m., o didžiausio populiarumo metu jį vartojo iki 80 mln. žmonių visame pasaulyje, nes jis buvo reklamuojamas kaip saugesnė alternatyva tradiciniams priešuždegiminiams vaistams, kurių šalutinis poveikis virškinimo traktui buvo rizikingas. Byloje „Peterson prieš Merck Sharpe and Dohme“ ieškovas Graeme Robert Peterson teigė, kad šis vaistas jam sukėlė 2003 m. miokardo infarktą, dėl kurio jis liko nedarbingas [6].  Petersonas teigė, kad Merck bendrovė aplaidžiai elgėsi, nes nepašalino vaisto iš rinkos anksčiau nei 2004 m., neįspėjo apie riziką ir nepateikė pilnos informacijos gydytojams, t.y., buvo kalta dėl klaidinančio ir apgaulingo elgesio pagal 1974 m. Sandraugos prekybos praktikos įstatymą.

2004 m. lapkritį daktaras Davidas Grahamas, tuometinis FDA Vaistų saugumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas mokslui ir medicinai, JAV Senatui davė svarų liudijimą dėl Vioxx [7, 8].  Pasak D. Grahamo, prieš patvirtinant vaistą, Merck finansuotas tyrimas parodė, kad miokardo infarkto atvejų skaičius vartojant šį vaistą padidėjo 7 kartus [8]. Nepaisant to, vaistą įregistravo FDA ir TGA. Vėliau šią išvadą patvirtino kitas Merck finansuotas tyrimas VIGOR, kuris parodė, kad, vartojant VIOXX, infarktai padažnėjo 5 kartus – rezultatai buvo paskelbti didelį vertės faktorių (angl. impact factor) turinčiame žurnale „New England Journal of Medicine“ [9]. Vėliau, teisme paaiškėjo, kad 3 miokardo infarkto atvejai nebuvo įtraukti į pirminius žurnalui pateiktus duomenis, o tai tuo metu žinojo bent du publikacijos autoriai.  Dėl to buvo padaryta „klaidinanti išvada“ dėl miokardo infarkto rizikos, susijusios su šiuo vaistu [10].

Kai 2009 m. Australijoje buvo nagrinėjama byla „Peterson prieš Merck Sharpe and Dohme“ ir su ja susijęs grupinis ieškinys, kuriame dalyvavo 1660 žmonių [11], tarptautinė MSD patronuojanti bendrovė Merck jau buvo sumokėjusi 4,83 milijardo JAV dolerių [12], kad patenkintų tūkstančius ieškinių JAV dėl nepageidaujamo Vioxx poveikio. Kaip buvo ir numanoma, Merck nepripažino savo kaltės.  Teisinė kova Australijoje užsitęsė kelerius metus ir turėjo daugiau vingių, nei pigi sodo laistymo žarna [12, 13]. 2010 m. kovo mėn. federalinis teismas priėmė Petersonui palankų sprendimą, kurį 2011 m. spalio mėn. visa Federalinio teismo kolegija panaikino. 2013 m. su grupės ieškinio dalyviais buvo pasiektas susitarimas, pagal kurį vienam ieškovui buvo išmokėta tik 4629,36 JAV dolerio maksimali išmoka. MSD geranoriškai atsisakė savo reikalavimo atlyginti teisines išlaidas Petersonui.

Šiame mūšyje įsidėmėtini antraštes prikaustę teismo salės įrodymai, kuriuose išsamiai aprašytas tariamų farmacijos klaidų parduodant vaistą mastas.  Farmacijos milžinė ėmėsi priemonių ir kartu su garsia mokslo leidykla „Elsevier“ leido jų remiamus žurnalus [14], įskaitant leidinį „The Australasian Journal of Bone and Joint Medicine“ (Australazijos kaulų ir sąnarių medicinos žurnalas) [15]. Šie suklastoti leidiniai atrodė kaip nepriklausomi moksliniai žurnalai, tačiau juose buvo publikuojami gydytojams priskiriami straipsniai, kuriuos rašė Merck darbuotojai. Kai kurie gydytojai, įtraukti į žurnalo garbės valdybos narių sąrašą, teigė nežinoję, kad yra įtraukti į tokį sąrašą, ir niekada negavo jokių straipsnių recenzavimui [16].

Bet palaukite, yra ir daugiau faktų.

Įrodymuose pateikti įmonių vidiniai elektroniniai laiškai [16] atskleidę dar grėsmingesnį veiklos lygį.  Viename iš JAV farmacijos milžinės būstinėje išplatintų elektroninių laiškų buvo pateiktas „probleminių gydytojų“, kuriuos bendrovė siekė „neutralizuoti“ arba „diskredituoti“, sąrašas [17].  Rekomendacijos šiems tikslams pasiekti apėmė apmokėjimą už pranešimus, mokslinius tyrimus ir švietimą, finansinę paramą privačiai praktikai ir „griežtą rekomendaciją (-as) diskredituoti“.  Bauginimo mastas buvo toks didelis, kad vienas profesorius parašė Merckvadovui skundą [18] dėl elgesio su kai kuriais jo tyrėjais, kritiškai vertinančiais vaistą. Teismas išgirdo, kaip Merck sistemingai menkino Vioxx šalutinį poveikį [19], o įmonės elgesys „rimtai pažeidė akademinę laisvę“ [19].  Šis įtariamas sistemingas bauginimas buvo plataus masto [20], nes buvo veiksmingas.  Rezultatas? Merck uždirbo daugiau kaip 2 milijardus JAV dolerių per metus [16], kol 2004 m. Vioxx galiausiai buvo pašalintas iš pasaulio vaistinių lentynų. Savo parodymuose daktaras Davidas Grahamas apskaičiavo [8], kad Vioxx vien tik JAV iki pašalinimo iš rinkos sukėlė nuo 88 000 iki 139 000 miokardo infarktų ar staigios širdies mirties atvejų.

Šios įtakos, manipuliacijos ir taktikos sistemos iš esmės veikė ir tada, kai pasirodė COVID-19 virusas.  Be to, prie to prisidėjo karštligiškas naujų vakcinų kūrimas, vyriausybinė „žalia šviesa“ preparatų vartojimui, farmacinės kompensacijos ir konfidencialios sutartys. Štai jums ir farmacijos atpildo diena, kokios dar niekada nebuvo.

Todėl neturėtų stebinti neseniai paskelbtas pranešimas, kad penkios JAV valstijos – Teksasas, Kanzasas, Misisipė, Luiziana ir Juta – padavė Pfizer į teismą dėl informacijos slėpimo, visuomenės klaidinimo ir apgaudinėjimo teiginiais, pateiktais parduodant preparatus nuo COVID-19. Tai, kad šios bylos iškeltos kaip civiliniai ieškiniai pagal vartotojų apsaugos įstatymus, greičiausiai yra tik farmacijos veiklos istorijos ledkalnio viršūnė. Neabejotina, kad įvairių su tuo susijusių paslapčių atskleidimų procesas ateityje mums visiems suteiks dar daugiau pamokų.